Originalus pavadinimas „Halloween“ sutrumpintai angliškai reiškia „Visų šventųjų vakaras“. Tad net pavadinimas yra toks pats kaip ir pas mus, tik ten šios šventės metu nelankomi artimųjų kapai, o persirengiama visokiais gąsdinančiais personažais (raganomis, velniais, vaiduokliais) ir vaikščiojama po namus, prašant saldainių, ir tą dažniausiai daro vaikai.
Ar jums šis paprotys neprimena mūsų Užgavėnių? Valstybinė Lietuvių kalbos komisija rekomenduoja šią šventę vadinti Šiurpnakčiu arba Vaiduoklių naktimi, bet kažkaip šis pavadinimas šnekamojoje kalboje neprigijo, daugelis vis tiek ją vadina originaliu pavadinimu.
Skaitykite daugiau: 9 įkvepiantys pavyzdžiai, kaip moliūgas gali tapti išskirtine dekoro detale
Helovino šventės pradžia glūdi senovės keltų tikėjime, kai spalio pabaigoje būdavo minima mirties dievo diena. Tuomet ta proga užkurdavo didelius laužus, ant kurių aukodavo gyvulius ir derliaus dalį, o iš pelenų burdavo ateitį bei būsimą derlių. Vėliau kiekviena šeima iš šio laužo atsinešdavo žarijų namo ir užsikurdavo naują savo židinio ugnį. Pagal keltišką kalendorių lapkričio 1 d. prasidėdavo Naujieji metai.
Be abejo, kaip ir visos populiaresnės šventės, taip ir Helovinas persikėlė į masinę prekybą bei paslaugas, tad net ir Lietuvos parduotuvėse gausu šios tematikos prekių: rūbų, kaukių, veido dekoravimo priemonių, maisto, fejerverkų ir kt., o ką jau kalbėti apie ją švenčiančias šalis – Angliją, Airiją, JAV, Kanadą bei kitas. Helovino metu vyksta įvairūs teminiai vakarėliai ir renginiai kavinėse, kinoteatruose ar prekybos centruose.
Namai dekoruojami heloviniškais atributais – žvakėmis, girliandomis, kaukėmis, vorais ir įvairiais simboliais tiek viduje, tiek ir lauke. Vakare vaikai persirengia atitinkamais rūbais, pasipuošia kaukėmis ir vaikšto po aplinkinius namus. Atidariusiems duris jie sušunka: „pokštas arba saldainis!” (angliškai „trick or treat“). Apsilankiusiems vaikams senais laikais buvo paprotys dovanoti karamelizuotų obuolių, kaip pas mus per Užgavėnes pavaišinti blynais, bet šiais laikais mažai kas taip daro, nes vaikams nepatariama imti maistą iš nepažįstamų žmonių.
Na, o vienas iš svarbiausių šios šventės atributų yra moliūgas, kuris turėtų būti kuo didesnis ir kuo ryškesnės oranžinės spalvos. Iš storulių moliūgų yra gaminami specialūs žibintai, jų viršus nupjaunamas tarsi dangtis, o iš vidaus išskaptuojamas visas minkštimas. Vienoje moliūgo pusėje išpjaustomas grėsmingai atrodantis veidas: akys, nosis bei dantys. Į jo vidų įstatoma žvakė, kuri šviesdama tamsoje moliūgą paverčia tarsi pabaisiška galva. Toks moliūginis žibintas dažniausiai pastatomas lauke sutemus ir paliekamas per naktį.
Šis paprotys yra labai populiarus minėtose šalyse, ypač JAV, kur dažnai visa šeima važiuoja į moliūgų ūkį ar turgų išsirinkti tinkamo moliūgo, panašiai kaip renkasi kalėdinę eglutę. Mokyklose ar viešose erdvėse (internete portaluose) net rengiami moliūgų skaptavimo, piešimo ar fotografavimo konkursai. Tad viena smagiausių Helovino šventės dalių yra moliūginio žibinto paruošimas. Išskaptuota moliūgo dalis nėra išmetama, o sunaudojama maistui, gaminami įvairūs patiekalai. Turbūt, daugelis žino, kad valgyti moliūgus sveika, ypatingai jų sėklas, nes jose gausu naudingųjų medžiagų, jos labai naudingos vyrams. Tad jeigu gaminsitės helovinišką moliūgą-žibintą, panaudokite išskaptuotąją dalį maistui.
Skaitykite daugiau: Moliūgai interjere: kaip juos apdoroti, kad džiugintų kuo ilgiau
