„Praeitą vasarą vynmedžių derlius buvo labai gausus, gerokai didesnės kekės ir net pačios uogos, o svarbiausia – jos labai saldžios, nepalyginsi jų skonio su pernai derėjusiomis. Derlius dėl karštų orų buvo daug ankstyvesnis, vynmedžiai vidutiniškai uogas sunokino 2-3 savaitėmis anksčiau. Nepralenkiama buvo pati ankstyviausia veislė „Juodupė“. 2023 metų vasarą jos uogų derliumi džiaugėmės liepos pabaigoje, vidutinio ankstyvumo veislės sunokino rugpjūčio viduryje, o vėlyvosios – rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje“,– pasakoja vydmedžių augintojas.
J. Slankausko vynuogyne jau daugelį metų auginamos lietuviškos A. Gailiūno, latviškos, rusiškos, bulgariškos, vokiškos, amerikietiškos ir kanadietiškos desertinės, vyninės ir universalios paskirties veislės, atsparios ligoms ir ištvermingos žiemą. Nemažą desertinių vynuogių derliaus dalį vynmedžių augintojas išdovanoja kaimynams, pavaišina atvykusius jaunuosius vynuogininkus ir lieka savo šeimos reikmėms, o iš vyninių veislių vynuogių kasmet gamina vyną, kurio skonis priklauso nuo pasirinktos veislės savybių.
Desertinės vynmedžių veislės
Anot vynmedžių augintojo J. Slankausko, desertinių veislių vynuogės skirtos valgyti šviežios. Jos pasižymi patrauklia kekių ir uogų išvaizda, maloniu skoniu ir aromatu, sultingu ar mėsingu minkštimu. Pagal vynuogių prinokimo laiką Lietuvoje veislės skirstomos:
*labai ankstyvos (105 – 115 dienų) – sunoksta nuo rugpjūčio vidurio;
*ankstyvosios (115 – 125 dienos) – sunoksta apie rugsėjo 1-ąją;
*vidutiniškai ankstyvos (125 – 135 dienos) – sunoksta iki rugsėjo vidurio;
*vėlyvosios (135 – 150 dienų) – sunoksta iki rugsėjo pabaigos.
Nepalankiais metais vėlyvųjų veislių vynuogės gali ir nesunokti.
„Juodupė“. Pati ankstyviausia A. Gailiūno veislė, tarprūšinis hibridas. Savidulkė. Derlinga. Kekės ir uogos vidutinės, tamsiai mėlynos, sultingos, švelnaus mėlynių skonio, sunoksta rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį. Tai pati ankstyviausia veislė. Labai atspari šalčiui.
„Liepsna“. Veislė ankstyva, derlinga, A.Gailiūno tarprūšinis hibridas, Lietuva. Savidulkė. Kekės ir uogos vidutinio dydžio, ryškiai raudonos, mėsingos, švelnaus žemuogių aromato, sunoksta rugpjūčio pabaigoje. Labai atspari šalčiui.
„Palanga“. Antano Gailiūno tarprūšinis hibridas, Lietuva. Savidulkė. Vidutiniškai derlinga. Kekės ir uogos vidutinio dydžio. Uogos švelniai rausvos, labai gero skonio, žemuogių aromato. Atspari šalčiui.
„Gailiūno besėklė“. Antano Gailiūno tarprūšinis hibridas, Lietuva. Besėklė. Kekės cilindriškos, vidutinio dydžio. Uogos vidutinio dydžio, šviesiai žalios, labai skanios, sultingos, be kauliukų. Sunoksta rugpjūčio pabaigoje. Atspari šalčiui.
„Selė“. Vidutinio augumo, ankstyva veislė, A. Gailiūno tarprūšinis hibridas, Lietuva. Savidulkė. Kekės cilindriškos, tankios, vidutinio dydžio. Uogos vidutinės, gelsvai žalios, sultingos, labai skanios, muskatinio aromato. Sunoksta rugsėjo pradžioje. Sunokusios uogos gali ilgai kaboti nenuskintos. Tinka vyno gamybai. Labai atspari šalčiui. Krūmas linkęs sutankėti, todėl vasarą reikia laiku atlikti žaliąjį genėjimą.
„Svaja“. Labai augi, derlinga, vėlyva veislė. A. Gailiūno tarprūšinis hibridas, Lietuva. Savidulkė. Kekės didelės, kūgiškos. Uogos didelės, gelsvos, sultingos, labai skanios. Sunoksta rugsėjo pabaigoje. Riboti kekių kiekį. Patartina sodinti prie namo pietinės sienos arba šiltnamyje. Auginant šiltnamyje uogos prilygsta geriausioms pasaulinėms veislėms. Atspari šalčiui.
„Reliance“. Veislė (Ontario x Suffolk Red), sukurta JAV. Savidulkė. Besėklė. Kekės ir uogos vidutinio dydžio, rausvos. Sunoksta rugsėjo pradžioje. Uogos labai skanios su nežymiu labruskai būdingu aromatu, be kauliukų. Atspari šalčiui.
„Suvenir Vaskovskovo“. Tarprūšinis hibridas, A.I.Vaskovskij ir P.A.Čebukin, Rusija. Savidulkė. Labai derlinga. Kekės didelės. Uogos šviesiai raudonos, didelės, skanios, gaivinančios. Reikia riboti kekių kiekį. Sunoksta antroje rugsėjo pusėje. Atsparumas grybinėms ligoms – 2,5 balo. Atsparumas šalčiui – labai atspari.
„Jubileinyj Novgoroda“. Ankstyva veislė (Russkij Konkord x Malingre Precoce) sukurta Rusijoje.
Kekės vidutinio dydžio, kūgiškos, vidutinio tankumo. Vynuogės didelės, gelsvai žalios spalvos, padengtos plonu vaškiniu apnašu. Odelė plona, tvirta. Minkštimas mėsingai sultingas, malonaus skonio, su nežymiu žemuoginiu prieskoniu. Sunoksta rugsėjo pradžioje. Labai atspari šalčiui.
„Zilga“. Veislė (Smuglianka x Dvietes Zila ir Jubileinyj Novgoroda žiedadulkių mišinys) Pauls Sukatnieks, sukurta Latvijoje. Vidutinio ankstyvumo, sunoksta apir rugsėjo 10 dieną, augi, savidulkė. Greitai auganti. Labai derlinga. Kekės ir uogos vidutinio dydžio. Uogos tamsiai mėlynos, saldžios, mėlynių aromato. Tinka vyno gamybai. Labai atspari šalčiui, iki – 40 oC.
Vyninės vynmedžių veislės
Vyninių veislių vynmedžių paskirtis – vyno ir sulčių gamyba. Joms labai svarbi cheminė ir mechaninė derliaus sudėtis. Vyninių veislių skiriamasis bruožas yra didelis sulčių kiekis uogose (75–85 proc. uogų masės) ir didelis cukringumas.
„Adalmina“ – tai šiaurės Amerikos selekcininko Viskonsino Elmer Swensono išvesta vyninė veislė, kurią suomė Meri Sairo pavadino Adalmina. Veislė ankstyva, gana atspari ligoms ir šalčiui. Kekės vidutinės (60 g). Vynuogės vidutinės apvalios, sunokusios šviesiai gelsvos, labai skanios.
„Solaris“. (Merzling x (Saperavi severnyj x Muscat Ottonel)) Vokietija. Ankstyva, atspari šalčiui. Veislė puikiai tinkama auginti Lietuvos klimate, ir gaminti baltam vynui Lietuvoje. Vynai gaunami aukštos kokybės, tiek sausi, tiek pusiau saldūs ar net natūraliai saldūs. Ananasinio, tropinių vaisių, lazdyno riešutų aromato. Sukaupdamos ypatingai daug cukraus, vynuogės nepraranda reikiamo rūgšties kiekio, todėl vynai gerai subalansuoti. Lietuvoje net prastą vasarą sukaupia ne mažiau 22 g/100 ml cukraus. Beje, skani ir kaip desertinė vynmedžių veislė.
„Rondo“. Veislė vidutinio ankstyvumo – ankstyva, augi ir derlinga (Zaria severa x Saint Laurent), sukurta Vokietijoje. Anksti pradeda vegetaciją, todėl reikia vengti vietų su dažnomis vėlyvosiomis pavasarinėmis šalnomis. Kekės vidutinio dydžio ir tankumo. Vynuogės vidutinės, apvalios, tamsiai mėlynos, tvirta odele. Cukringumas 19–21 proc., rūgštingumas 9-10 g/l. Šiuo metu viena geriausių veislių raudonojo vyno gamybai šiauriniame regione. Vynai labai geros kokybės, gražios rubino spalvos, malonaus trešnių – aviečių skonio. Atsparumas šalčiui iki -24 °С.
„Marechal Foch“. (M.G. 101-14 O.P. x Goldriesling) E.Kuhlmann Prancūzija. Vidutinio ankstyvumo, augi, vidutinio derlingumo veislė. Gerai auga smėlio dirvose. Kekės mažos, tankios. Vynuogės mažos, apvalios, tamsiai mėlynos. Veislė pasižymi dideliu atsparumu grybinėms ligoms ir paprastai nereikalauja cheminės apsaugos, šalčiui atspari iki -30 °C. Iš „Marechal Foch“ gaminami aukštos kokybės, lengvi raudonieji ir rožiniai vynai, su vyšnių, šeivamedžio uogų ir tabako aromatu.
„Leon Millot“. (M.G. 101-14 O.P. x Goldriesling) E.Kuhlmann Prancūzija. Prancūzų – amerikiečių ampelografinės grupės hibridas. Vidutinio ankstyvumo, augi ir derlinga veislė. Kekės vidutinės ar mažos, tankios. Vynuogės mažos, apvalios, tamsiai mėlynos, odelė plona, cukringumas 20-22 proc.
Palankiomis sąlygomis cheminė apsauga nėra būtina, nors netikrajai miltligei ne visiškai atspari. Šalčiui atspari iki -28 °С. Vynas iš Leon Millot aukštos kokybės, geros struktūros ir malonaus aromato (vyšnių, alyvų ir tabako).
„Osella“. (Solaris X Muscat Bleu) Vokietija. Ankstyva veislė Lietuvoje sunoksta rugsėjo pirmoje pusėje. Gerai kaupia cukrų. Vynuogės po 3-5 g, kekės sveria 250-550 g. Uogos saldžios, traškios, nuo rausvai mėlynos spalvos, vidutinio dydžio. Skani, labai derlinga. Gana nemažai kauliukų. Gražūs tamsiai žali lapai. Šalčiui atspari, iki - 24 °С.
Kaip vynmedžius apsaugoti nuo ligų?
Norint, kad vynmedžiai nesirgtų, reikia pasirinkti ligoms atsparias ir labai atsparias veisles. Taip pat vynmedžiai turi būti laiku ir gerai išgenėti, laiku ir tinkamai patręšti, profilaktiškai nupurkšti nuo grybinių ligų. Kadangi grybinių ir kitų ligų sukėlėjai žiemoja nukritusiuose lapuose, ant vynmedžio kamieno po žievės atplaišom ir komposto dėžėse, rudenį vynmedžius reikia gerai išgenėti, sugrėbti lapus. Šakas ir lapus sudeginti arba išvežti. Jei oro sąlygos leidžia, vynmedžius ir pomedžius nupurkšti 4 proc. vario sulfatu.
Pavasarį pakeltus ir prie vielų prikabintus vynmedžius ir žemę aplinkui nupurkšti 3 proc. geležies sulfatu. Išaugus ūgliams iki 5-10 cm nupurkšti 1 proc. bordo tirpalu. Prieš žydėjimą purškimą reikia pakartoti. Po žydėjimo nupurškiama infinito arba previkuru. Apdorojant fungicidais vynmedžius nuo netikrosios miltligės dalinai apsaugoma ir nuo kitų grybinių ligų.
Kaip genėti ir formuoti vynmedžius?
Ypač svarbu vynmedžius taisyklingai genėti, nes Lietuvoje sąlygos jiems augti nėra itin palankios: palyginti mažai saulėtų dienų, trumpa vasara, trūksta šilumos. Todėl vynmedžiai, kuriems labiau nei kitiems augalams reikalinga saulės energija, turi būti suformuoti taip, kad kuo daugiau būtų apšviesti saulės. Išgenėti, išretinti krūmai yra geriau apšviesti ir vynuogės kaupia daugiau organinių medžiagų. Negenimų vynmedžių uogos ir kekės susmulkėja ir skonis pablogėja. Krūmas ima sirgti.
Lietuvoje vynmedžius geriausia genėti rudenį arba žiemą. Jeigu vynmedžius nugenėsim pavasarį jiems tik nubudus, krūmai stipriai ašaros (tekės sultys), jie nusilps ir gali žūti.
Lietuvoje vynmedžius labai tinka formuoti horizontaliu kordonu. Šiuo būdu formuojant galima auginti ir lepesnes vynuogių veisles. Lengva suformuoti krūmą bei prilenkti prie žemės ir, jei reikia, uždengti žiemai.
Pirmaisiais po pasodinimo metais vynmedžiui leidžiama augti formuojant vieną stiebą. Rudenį nugenima iki 4 akučių ir uždengiama žiemai. Pavasarį, pradėjus augti ūgliams, du ūgliai paliekami (priešingose pusėse), kiti išlaužiami. Vasaros antroje pusėje ūglius pradedam lenkti į skirtingas puses ir formuojam horizontalų dvipetį kordoną. Vynmedžius galima formuoti ir ilgesniu vienpečiu kordonu.
Kaip vynmedžius paruošti žiemai?
Vynmedžiai pradedami ruošti žiemai po pirmųjų rudeninių šalnų, nukritus lapams. Norint apsaugoti jų šaknis nuo šalčio, pomedžiai mulčiuojami kompostu, durpėmis, papuvusiais šiaudais, mėšlu. Mėšlas pavasarį nuimamas. Po pirmųjų didesnių šalnų paprastai ateina šiltesnis ir sausesnis periodas. Šiuo metu nevisiškai sumedėję ūgliai baigia bręsti. Praėjus maždaug 2 savaitėms, artėjant pirmiesiems šalčiams dengiami vynmedžiai – atrišami nuo špalierų, nugenimi, prilenkiami prie žemės, kad neatsikeltų prismeigiami sulenkta viela ir uždengiami.
Lietuvoje tinkamiausias vynmedžių dengimo būdas yra toks: kad vynmedžiai negulėtų ant žemės, po jais paklojama eglišakių ir iš viršaus taip pat uždengiama eglišakiais. Paskui dar iš viršaus ant eglišakių uždengiama polietileno plėvelė, kuri apsaugo nuo neigiamo atmosferos poveikio (kritulių, vėjo ir kt.) ir prilaiko žemės atiduodama šilumą. Po eglišakiais vynmedžiai gerai išsilaiko, nes ten yra oro tarpas, jie nepelyja ir neiššunta pumpurai. Beje, eglišakių nemėgsta pelės. Pirmų, antrų metų sodinukus ir neatsparias šalčiui veisles žiemai reikėtų labiau apšiltinti.
