Pasak Kauno technologijos universiteto Statybinių konstrukcijų katedros lektorės Rėdos Bistrickaitės, pagrindiniai stogams keliami reikalavimai yra ilgalaikiškumas, tvirtumas ir nelaidumas šilumai. Deja, pigiausios dangos visomis šiomis savybėmis pasigirti negali. Dažniausiai pigiausios dangos greičiau susidėvi ir namų savininkams tenka jas keisti arba remontuoti. T. y. mokėti antrą kartą. Tad apie ekonomiškumą tenka pamiršti.

Be to, ar pigi stogo danga tikrai nebus „triukšminga“? Ar neišleis brangios šilumos? Ar vasarą po ja nebus karšta kaip pirtyje?

Dėl to, norint kalbėti apie stogo dangų ekonomiškumą, tenka remtis bendraisiais ekonomiškumo apibrėžimais, sakančiais, kad ekonomiškumas – tai didžiausias naudos pasiekimas mažiausia kaina arba pageidaujamų rezultatų ir jų pasiekimo išlaidų (sąnaudų) santykis. Kiekvienu atveju jis yra individualus ir dėl to labai sudėtinga pasakyti, kurios rūšies stogo danga yra ekonomiškiausia. R. Bistrickaitė sako, kad ekonomiška stogo danga galima būtų laikyti tokią dangą, kuri visų pirma neišleistų šilumos ir kurią įsirengus mažiausiai 30 metų nereikėtų nieko su ja daryti.

Pastato stogą veikia sudėtingas kompleksas veiksnių: stogo savoji masė, sniego apkrova, laikinoji apkrova, atsirandanti eksploatacijos metu (dėl remonto, sniego valymo ir kt.), vėjo apkrova, kuri gali būti skirtingų ženklų (slėgis ir trauka), be to, atmosferos krituliai (lietus, sniegas, kruša), oro drėgmė, saulės radiacija, teigiamos ir neigiamos temperatūros poveikiai. Dėl to stogas turi apsaugoti nuo triukšmo, saulės radiacijos, nuo lietaus, kitų kritulių ir turi būtinai būti šiltas. Stogo danga turi nepraleisti vandens, būti atspari ugniai, ilgalaikė ir ekonomiška. Stogas, anot R. Bistrickaitės, turi būti „gera kailinė kepurė“.

Stogo konstrukciją veikiantys faktoriai

Aplinkos temperatūrai svyruojant apie 0 ºC, nutekantis vanduo ima šalti, be to, sniegas, esant tokiai temperatūrai, tampa itin sunkus. Vanduo skverbiasi į stogą ir ten užšąla, gadindamas konstrukcijas. Saugantis nuo šio poveikio, ant stogų galima įrengti apsaugos nuo apledėjimo sistemą. Ji apsaugo nuo varveklių susidarymo ir galimų žmonių sužalojimų, automobilių apgadinimų, leidžia išvengti fasadų erozijos, stogo konstrukcijų bei vandens nutekėjimo elementų gadinimo, apsaugo nuo pavojų, kuriuos kelia sniego sankaupos. Apsaugos nuo apledėjimo sistemą sudaro šildymo kabeliai, valdymo įranga bei instaliaciniai priedai. Šildymo kabeliai montuojami ant stogo, į latakus, lietvamzdžius, aplink įlajas. Apsaugos nuo apledėjimo sistemos gali būti įrengiamos bet kokios konstrukcijos stoguose, kur reikia užtikrinti tirpstančio vandens nutekėjimą esant neigiamai temperatūrai.

Beje, visi gamintojai, siekdami pateikti klientams kompleksinius sprendimus, su dangomis siūlo dar ir didelį komplektuojamųjų detalių bei tvirtinimo medžiagų pasirinkimą. Tai yra įvairios stogo kopėčios, lietvamzdžių sistemos, sniego užtvaros, plėvelės, grebėstai ir kt., nekalbant jau apie gegnes ir kitus konstrukcinius stogo elementus. Dažnai visi šie priedai prideda dar apie trečdalį stogo kainos. Tad, renkantis stogo dangą, neužtenka išsirinkti vien tik nedidelę kainą. Būtina suskaičiuoti ir visus priedus, ir montavimą, ir priežiūrą.

Todėl, pasak R. Bistrickaitės, bet kurią stogo dangą galima būtų vadinti ekonomiška, nes kiekvienas stogas turi būti optimalus kompleksinis sprendimas kiekvienam pastatui.

Paanalizavę Lietuvoje dažniausiai naudojamų stogo dangų ir jų montavimo kainas bei šių dangų ilgalaikiškumą, matome, kad pigiausios tiek medžiagų, tiek montavimo kainos prasme yra šiferinės ir bituminių čerpių (arba lakštų) dangos. Tačiau jų ilgalaikiškumas yra mažiausias. Gamintojai deklaruoja, kad kai kurių rūšių bituminės čerpės gali būti eksploatuojamos ir 50 metų, bet joms suteikia tik 20 metų garantiją... O paprasčiausių rūšių čerpėms, kurių eksploatavimo laikas 10 metų, garantija suteikiama tik pusei to laiko. Ganėtinai pigus ir šios rūšies dangų montavimas.

Šiferinės dangos dėl savo sąlyginai nedidelės kainos ir montavimo paprastumo kol kas yra vienas populiariausių variantų lietuviškų statybų rinkoje. Šiuolaikinis beasbestis šiferis gerai sulaiko šilumą ir garsą. Jis yra nedegus, nekelia triukšmo lietaus metu. Jam montuoti nereikia daug specifinių žinių ar įrankių, todėl nėra sudėtinga šiferinę dangą susimontuoti patiems. Juk puikiai žinome, kad lietuviai labai mėgsta taip daryti, ypač jei jaučia, kad taip darydami sutaupys.

Ilgalaikiškiausia stogo danga, pasak R. Bistrickaitės, galima drąsiai laikyti keraminių arba betoninių čerpių dangas. Jos yra ne tik ilgalaikės, bet ir geriausiai sulaiko šilumą, yra ekologiškos, „kvėpuojančios“, atlaiko daugiausia šalčio ciklų (net iki 150). Lietuvoje vis dar galima rasti keraminių čerpių stogų, kuriems jau daugiau kaip 100 metų. Keraminės ar betoninės čerpės nekelia triukšmo lyjant lietui, esant karštam orui neįkaista, vasarą po tokiu stogu vėsu, o žiemą – šilta.

Tačiau keraminių ar betoninių čerpių dangos, kaip matome iš lentelės, yra brangesnis produktas nei bituminės, šiferinės ar plieninės stogų dangos. Be to, keraminių ar betoninių čerpių stogai yra gana sunkūs, todėl jiems įrengti reikalinga stipresnė stogo (ir netgi sienų) konstrukcija. Reikia daugiau gegnių ir kai kurių kitų medžiagų. Sudėtingesnis ir dėl to brangesnis yra ir jų montavimas. Tačiau, pasak R. Bistrickaitės, net ir keraminių ar betoninių čerpių dangas galime laikyti ekonomiškomis, jeigu įvertinsime, kad jos gali būti naudojamos 50 ir daugiau metų ir joms nereikia jokios ypatingos priežiūros ar remonto.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Renkamės stogo dangą (1 dalis)
Renkamės stogo dangą: metaliniai stogai
Renkamės stogo dangą: šiferis

Ekonomiškumo kontekste atkreiptinas dėmesys į kitą populiarią stogo dangų rūšį – į plienines dangas. Kai kurie skeptikai greičiausiai pasakytų, kad šios dangos labiau tinka pramoninės ar visuomeninės paskirties pastatams, mat laikui bėgant jos rūdija, „pradeda braškėti“, „barbena“ lyjant lietui, įkaista nuo saulės ar išleidžia šilumą žiemą. Tačiau, kaip teigia straipsnio konsultantė, visa tai gali atsitikti, tik jeigu darbininkai nesilaiko gamintojo pateikiamų montavimo instrukcijų arba jei pastato savininkas „pataupo“ tinkamoms pagalbinėms medžiagoms ar detalėms. Tačiau, jei viskas daroma pagal instrukcijas, jei naudojamos kokybiškos izoliacinės medžiagos ir tvirtinimo detalės, visi šie trūkumai yra panaikinami.

Plieninės stogų dangos – tai vienos lengviausių (svorio prasme) ir lengviausiai montuojamų stogo dangų, todėl joms nereikia sudėtingo ir brangaus karkaso. 1 m² plieninės dangos sveria apie 5 kg (palyginkite – keraminė danga gali sverti apie 50 kg/1 m²). Plieninės stogo dangos ekonomiškumas pasireiškia tuo, kad ji dengiama pigiausiai ir greičiausiai, o ir vėliau jos eksploatacijai nereikia didelės priežiūros. Gana didelis ir jų ilgalaikiškumas. Įvairūs gamintojai plieninėms stogų dangoms suteikia nuo 10 iki 30 metų garantijas, o faktinis jų naudojimo laikas siekia ir 50 metų. Todėl dėl savo nedidelės kainos, montavimo paprastumo bei gana didelio ilgalaikiškumo ir paprastos priežiūros plieninės dangos pelnytai gali būti laikomos ekonomiškomis stogo dangomis.

Šiuolaikinės plieninės stogų dangos gali būti įvairių formų: imituojančios čerpes, trapecinės, profiliuotos, valcuotos. Atsižvelgiant į formą, jos gali būti montuojamos ant stogų, kurių nuolydis yra ne mažesnis kaip 7, 11 ar 14 laipsnių. Valcuota danga gali būti montuojama ant minimalaus nuolydžio (ne mažesnio kaip 7 laipsniai) stogo. Trapecinė danga gali būti montuojama ant stogo, kuris turi turėti ne mažesnį nei 11 laipsnių nuolydį. Čerpinio profilio plieninė stogo danga gal būti montuojama ant ne mažesnio kaip 14 laipsnių nuolydžio stogo.

Siekiant užtikrinti plieninių stogo dangų ilgalaikiškumą ir atsparumą korozijai, šiuolaikinės plieninės dangos padengiamos polimerinėmis, poliesterio dangomis, cinkuojamos. Kad nesusidarytų korozija, gamintojai rekomenduoja nenaudoti abrazyvinių priemonių (pvz., kampinių šlifuoklių) dangai pjaustyti, montuoti dangą tik su cinkuotais savisriegiais varžtais su guminėmis tarpinėmis, naudoti garsą bei šilumą izoliuojančias medžiagas, taip pat užtikrinti dangos vėdinimą.

Pasak R. Bistrickaitės, šiuolaikinės plieninės dangos jau yra ilgalaikės, t. y. atitinka šį pagrindinį stogams keliamą reikalavimą. Jų paviršiai, pasak pašnekovės, jau yra padengti gerai, tik jie turi būti gerai pritvirtinami ir izoliuoti. Tokiu atveju stogas bus ir tvirtas, ir šiltas, ir ilgalaikis.