Naudingi patarimai pradedantiems kompostuoti

Sodininkams mėgėjams priežasčių, kodėl verta kompostuoi, kartoti nereikia – kompostas yra puiki organinė trąša, praturtinanti jūsų dirvą ir padedanti geriau augti augalams. O jeigu ir nesate didelis sodininkas, irias buitines atliekas išnešus į lauke esančią komposto dėžę ar krūvą, išvengiate nemalonaus kvapo šiukšliadėžėje.

Komposto dėžė ar komposto krūva? Vien tai, kad nusprendėte kompostuoti, jau yra naudingas sprendimas, nesvarbu, tai darysite dėžėje ar krūvoje. Komposto dėžės kompaktiškesnės, jose geriau efektyviau reguliuojama šiluma ir drėgmė. Jei nuspręsite ją įsirengti patys, prisiminkite, kad joje turi vykti oro cirkuliacija, nes jūsų atliekas skaidantiems mikroorganizmams reikalingas deguonis. Net jeigu žiemai plėvele ar dangčiu kompostą uždengiate, prisiminkite, kad bent minimalus kiekis drėgmės ir oro į komposto krūvą turi patekti.

Kur įrengti. Reikia atsižvelgti į vietos saulėtumą. Reikia vengti tiesioginės saulės, tačiau vieta turi būti ir nepavėsinga, kadangi skaidymo procesui vykti reikia šilumos. Tas pat galioja ir patogumui. Į šalia būsto įrengtą komposto dėžę patogu mesti atliekas, tačiau karštomis dienomis šioje vietoje gali tvyroti nemalonus kvapas. Tad geriausias sprendimas būtų kompostavietę įrengti toliau nuo namo ir tiesiog priprasti atlikas panešėti kiek toliau.

Kompostui formuotis reikalingos šios sąlygos:

  • tinkama temperatūra. Efektyviausiai procesas vyksta, temperatūrai krūvoje esant tarp +40 ir +70 °C.
  • tinkamas drėgmės lygis. Mikroorganizmams negali būti per drėgna ir per sausa. Geriausia jei drėgmės lygis bus aukštesnis - minimalus drėgmės lygis yra 12-15%, rekomenduotinas – 60-70%. Žinoma, toli gražu ne kiekvienas turime drėgnomačius, tad pakaks atsiminti, kad komposto medžiaga turi būti drėgna, tačiau ne šlapia.
  • reikiamas kiekis deguonies. Jo trūkstant, procesas gerokai sulėtės.

Taip pat svarbu ir anglies-azoto bei azoto pusiausvyra, tačiau nepatyrusiam sodininkui užteks atsižvelgti į pirmus tris kriterijus.

Ką galima kompostuoti:

Kompostavimui tinka daugybė buityje atliekančių medžiagų. Kompostuoti galima lapus, smulkesnes šakeles, vaisius, riešutų, kiaušinių lukštus, žolę, šieną, mėšlą, smulkias medienos atliekas (žievė, pjuvenos), virtuvės atliekas ir netgi popierių.

Tiesa, kai kurios medžiagos linkusios irti sunkiau, todėl reikia imtis papildomų priemonių.

Pjuvenoms, jeigu jos kompostuojamos atskirai, suirti reikia daug laiko. Todėl geriausia jas kompostuoti atskirose krūvose arba maišyti su itin lengvai yrančiomis medžiagomis. Panašiai reikėtų suporuoti ir medžių žievę – tam puikiai tiks paukščių mėšlas. Nupjauta žolė yra itin gerai besiskaidanti medžiaga, tačiau verta prisiminti, kad nereikėtų jos dėti į kompostą vos nupjovus. Stambesnę žolę patartina susmulkinti. Šviežiai nupjautą žolę reikėtų šiek tiek pavytinti, taip išvengsite jos puvimo ir rūgimo.

Galite kompostuoti ir biuro popierių bei kartoną, tiesa, žiūrėkite, kad jis būtų be spalvotos spaudos. Jį reikia atitinkamai paruošti - susmulkinti ir sudrėkinti, po to gerai išsluoksniuoti su kitomis medžiagomis,dedant tik labai ploną popieriaus sluoksnį.

Sakoma, kad piktžolių su subrendusiomis sėklomis kompostuoti nepatartina ir tai iš dalies tiesa. Jeigu tiesiog įmesite tokias piktžoles į kompostą, sėklos sudygs ir augalai plėsis. Rekomenduojama piktžoles 10 dienų palaikyti vandenyje arba paveikti didele temperatūra – paklojus ant žemės uždengti skaidria plėvele. Jei dienos buvo saulėtos, po kelių savaičių nuo temperatūros sėklos praras daigumą ir taps saugios kompostuoti.

Panašūs įspėjimai taikomi ir kai kurioms virtuvės atliekoms, tarkime, mėsai. Kompostuojant šias medžiagas gali prasidėti puvimas, be to, tai traukia graužikus. To išvengsite, jeigu mėsą apipilsite storu kiekiu žemių.

Ko kompostuoti nepatartina. Į komposto krūvą nepatartina dėti didelio kiekio obuolių ar citrusinių vaisių, kadangi rizikuojate perrūgštinti žemę, taip pat ligotų augalų. Į bendrą krūvą nepatartina mesti ąžuolo lapų bei ąžuolo ir spygliuočių medžių pjuvenų.

Laikas. Tinkamas naudoti kompostas gaunamas po 1-2 metų. Kompostuojant įprastas, buityje naudojamas atliekas, derlinga kompostine žeme galėsite džiaugtis jau po metų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis