Ką reikėtų žinoti panorusiems balkoną sujungti su gyvenamosiomis patalpomis?

Nebijantys iššūkių daugiabučių namų gyventojai vis dažniau bando padidinti savo būsto plotą balkono sąskaita – išgriovę balkoną ir butą jungiančią sieną, jie prijungia balkoną prie esamų gyvenamųjų buto patalpų. Ar toks veiksmas teisėtas? Kokiais dokumentais reikėtų pasirūpinti prieš pradedant remonto darbus? Kuo gresia toks eksperimentas ir, apskritai, ar toks žingsnis pasiteisins? Pabandykime pasiaiškinti.

Balkono sujungimas su šalia esančiomis buto patalpomis teisiškai leidžiamas, tačiau savavališkas darbų atlikimas be statybą leidžiančio dokumento gali užtraukti administracinę atsakomybę ir grėsti baudomis. Todėl, prieš pradėdami džiaugtis didesniu kambariu, gerai įvertinkite visas aplinkybes. Visų pirma, biurokratinis mechanizmas, su kuriuo neabejotinai susidursite, norėdami atlikti tokio tipo remonto darbus. Sujungdami balkono ir vidaus buto patalpas, turėsite pašalinti juos skiriančią sieną, kuri seno tipo daugiabučiuose (tiek stambiaplokščiuose, tiek mūriniuose) greičiausiai bus laikančioji. Statybos techninis reglamentas „Statinio statybos rūšys“ iškart sufleruoja, kad bet koks laikančiųjų konstrukcijų keitimas, silpninimas, stiprinimas priskiriamas kapitalinio remonto darbams, o statybos techninis reglamentas „Statybą leidžiantys dokumentai“ nusako, kad vykdant tokio tipo darbus reikia parengti kapitalinio remonto projektą arba aprašą ir gauti jam statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą. Pastarajam gauti reikalinga surinkti daugiau nei pusės daugiabučio namo bendrasavininkių rašytinius sutikimus, o tai, kam teko su tuo susidurti, žino, kad praktikoje ne taip lengvai pasiekiama. Taigi, prieš pradėdami konkrečius statybos darbus, pirmiausia, susiraskite kvalifikuotą specialistą, kuris paruoštų kapitalinio remonto projektą (aprašą), nes tik gavę rašytinį pritarimą iš vietos savivaldybės administracijos, galėsite imtis darbų.

Asmeninio archyvo nuotr.

Nederėtų pamiršti ir socialinio aspekto – pavertę balkoną savo kambario tęsiniu, prarasite pagrindinę jo funkciją, panaikinsite vienintelę jums priklausančią „žalią“ erdvę mieste. Butas su balkonu, lodžija ar terasa turi kur kas didesnę vertę nei butas be jos. Gyvendami sausakimšuose miesto daugiabučiuose, turime mažai galimybių mėgautis kokybiška gamtine aplinka. Dažniausiai rekreacinės erdvės senų daugiabučių kvartaluose būna itin prastos kokybės arba apskritai sunykusios, todėl balkonas išlieka mūsų vieninteliu „langu į gamtą“, o jo atsisakyti dėl kelių papildomų kvadratų svetainėje, be abejo, nėra pats geriausias sprendimas. Kokybine prasme prarasite kur kas daugiau, nei išlošite, bet tai, žinoma, kiekvieno gyventojo individualus reikalas ir konkrečioje situacijoje gali būti priimti atitinkami sprendimai.

Asmeninio archyvo nuotr.

Vis dėlto pasiryžus griauti balkoną ir kambarį jungiančią sieną, reikėtų nusiteikti rimtiems statybos darbams – juk balkonas, iki šiol buvęs atskira neapšiltinta patalpa, dabar turės tapti lygiaverte kambario dalimi. Vadinasi, visos atitvaros – grindys, sienos, lubos – turi būti kokybiškai izoliuotos nuo drėgmės ir apšiltintos. Būtina atkreipti dėmesį, kad idealiausia būtų, jei išorines konstrukcijas pavyktų apšiltinti iš išorės taip sumažinant šilumos nuostolius ir rasos taško susidarymo atitvaroje tikimybę. Bet ar jūsų kaimynas, gyvenantis žemiau, sutiks su tokiu sprendimu? Juk jūsų balkono grindys, tai jo – lubos ir toli gražu ne visi gyventojai bus geranoriški ir supratingi šiai „invazijai“. Kita vertus, tokiu būdu sutvarkydami savo grindų konstrukciją, jūs padarytumėte didelę paslaugą ir kaimynui, mat, jo lubos nuo šiol taip pat būtų atsparios drėgmei ir šalčiui, nebetrupėtų tinkas ir nevarvėtų vanduo. Akivaizdu, reikalingi kompleksiniai sprendimai, kurie, deja, neapsiriboja vien tik jūsų buto erdve.

Balkonas yra labiausiai išsikišusi pastato dalis ir dėl to labiausiai veikiama išorės veiksnių – drėgmės ir šalčio. Dėl šios priežasties balkono konstrukciniai elementai būna labiausiai nusidėvėję palyginus su kitomis pastato konstrukcijomis ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra. Deja, ji statinio eksploatacijos laikotarpiu, nepaisant keleto vietinių kosmetinių remontų, retai kada atliekama. Būtent dėl to, balkono sutvarkymas gali pareikalauti daug pastangų ir nemažai investicijų. Prieš imantis konkrečių veiksmų, geriau pasikonsultuoti su profesionaliais statybininkais ar projektuotojais, kurie teisingai įvertinę esamą padėtį, patartų, kokių priemonių tikslinga imtis, norint pasiekti geriausią ir ilgalaikį rezultatą, aišku, atsižvelgiant ir į finansines galimybes. Priimti netinkami sprendimai ar nekokybiškai atlikti statybos darbai išryškės jau po pirmo sezono ir sulig kiekvienais metais darysis vis akivaizdesni. Be jokios abejonės, tas papildomas plotelis turės didelę įtaką visam butui, nes dabar viskas bus vienoje erdvėje ir, pajutus šaltį ar pradėjus drėkti išorinei sienai, neužteks tiesiog sandariau uždaryti balkono duris ar apkamšyti langus. Dėl to dar kartą pabrėžtina, kad komfortiškos gyvenimo sąlygos bute priklauso nuo kokybiškai parengto projekto ir vienodai gerai atliktų statybos darbų. Kalbant apie šildymą, reikėtų pridurti, kad padidėjus kambario plotui, jūsų radiatoriaus šildomoji galia išliks tokia pati, tačiau jam jau teks apšildyti didesnį plotą.

Asmeninio archyvo nuotr.

Trumpai panagrinėjus balkono integravimo į vidinę buto erdvę klausimą, matyti, kad toks sprendimas turi nemažai trūkumų ir toli gražu ne viskas yra mūsų galioje. Įtakos turi ir greta gyvenantys kaimynai, su kuriais ribojasi mūsų butas, tad kai kurie sprendimai, norint pasiekti optimalų rezultatą turi būti atliekami kompleksiniu būdu. Be to, ne paskutinėje vietoje atsiduria mūsų finansinės galimybės ir, kas be ko, mūsų kantrybės ir laiko ištekliai. Todėl prieš imantis tokio pobūdžio darbų, visų pirma, reikėtų savęs paklausti – ar verta dėti tiek pastangų ir paaukoti balkoną dėl kelių kvadratų papildomo ploto, kad ir labai patraukliai atrodančiame bute?

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis