Įžvelgia daugiau privalumų nei trūkumų
Šiltinimo paslaugas teikiantys meistrai vardina daugybę ekovatos privalumų, lyginant su iki šiol dažniau naudojamais populiariausiais šiltinimo būdais – kamšant akmens vatą ar klijuojant polistireno putplasčio plokštes.
Sakoma, kad ekovata pasižymi mažu laidumu šilumai (dažniausiai pardavėjų nurodomas ekovatos šilumos laidumo koeficiantas λ = 0,0377 W/mK), atsparumu ugniai ir drėgmei. Smulkiaplaušė ekovatos struktūra užpildo visus tarpus, todėl ne tik išvengiama šalčio tiltų susidarymo, bet ir sukuriama gera garso izoliacija.
Be to, sudėtyje esantys boro junginiai apsaugo ekovatą nuo puvimo, grybelių, jame nesiveisia vabzdžiai ir graužikai, tačiau tuo pačiu patalpose užtikrinama vėsa ir karštomis dienos. Jei ekovata teisingai eksploatuojama, savo savybes ji gali išlaikyti daugiau nei pusę amžiaus, o apšiltinti užtrunka kur kas mažiau laiko nei kitais šiltinimo būdais. Skaičiuojama, kad per dieną galima apšiltinti iki 80 kvadratinių metrų plotą.
„Polistireno putplasčio plokštėmis kokybiškai galima apšiltinti tik labai gerai pastatytą namą. Tačiau realybė tokia, kad namai būna kreivi, o ypač tie senieji daugiabučiai, kuriuos dabar renovuoja. Dedant plokštes atsiranda tarpai, per kuriuos smelkiasi šaltis. Šiltinant ekovata tokių problemų nekiltų“, - teigia bendrovės „Kalga“ direktorius Giedrius Kalnius.
Kita vertus, ekovata nenaudojama pamatų šiltinimui, nes negali ilgai liestis su drėgmės šaltiniu, o naudojant sausą šiltinimo būdą neišvengiama dulkių.
Negana to, prieš šiltinant sienas derėtų pasvarstyti, kokios apdailos norima. Sienas apšiltinus ekovata ir norint klijuoti plyteles, teks montuoti plokštes. Apšiltinus namą putplasčio plokštėmis prieš klijuojant plyteles tokių didelių investicijų nereikėtų.
Šalčio tiltai atsiranda dėl broko
Specialistų teigimu, teisingai apšiltinus pastatą ekovata šalčio tiltų būti neturi. Tiesa, dažnai būna, kad atliekant termoviziją matosi, per kur iššvaistoma šiluma. Skaičiuojama, kad net apie 20-45 proc. šilumos pastatuose iššvaistoma dėl nekokybiško darbo šiltinant.
„Ekovata yra labai geras produktas, bet ja apšiltinti pastatą nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Darydami termovizines nuotraukas neretai matome prastų meistrų padarytus brokus. Dažniausia meistrai tiesiog taupydami deda arba labai prastą priešvėjinę plėvelę, arba jos nededa visai“, - sako G. Kalnius, pridurdamas, kad atlikus 10 termovizinių tyrimų, kokybiškas darbas paprastai matomas tik 1-2 objektuose.
Vienu iš trūkumų galima laikyti ir tai, kad norint apšiltinti pastatą ekovata reikia turėti specialią įrangą, skirtingai nei šiltinant akmens vata ar polistireno putplasčiu. Be to, norint apšiltinant namą su sudėtingesnėmis konstrukcijomis pageidautina turėti dar platesnį spektrą instrumentų.
Meistrai įspėja, kad rinkoje gausu nekokybiškos ekovatos, todėl renkantis reikėtų atidžiai išsiaiškinti, ar ji atitinka keliamus reikalavimus.
Pataria šiltinti medinius namus
Visgi ekspertai pataria ekovatą naudoti šiltinant medinius namus. Visų pirma, ekovata apsaugo medines konstrukcijas ir medieną nuo puvimo, grybelinių ligų, pelijimo.
„Ekovata gaminama iš popieriaus, celiuliozės, taigi tai irgi savotiškas medžio darinys. Todėl ekovata „nesipyksta“ su mediniais paviršiais, konstrukcijomis. Priklausomai nuo oro temperatūros medis tai traukiasi, tai vėl plečiasi. Polistireno putplasčio plokštės yra nepaslankios, jos pritaikytos lygiems, stabiliems paviršiams, o ekovata juda kartu su visomis medinėmis konstrukcijomis, todėl neatsiranda įtrūkimai“, - teigia bendrovės „Gatora“ atstovas Tomas Šidlauskas.
Pasak jo, šis sprendimas pasiteisina ir dėl to, kad senų rąstinių namų sienų pavirčius labai nelygus, todėl kitos priemonės ne taip efektyviai apšiltins namą.
