„Visa šeima buvo išvykusi vasarą padirbėti svetur – namus saugojo senolė. Netoliese radusi pamestą šunį močiutė jį priglaudė namuose. Po trijų mėnesių grįžusi šeima jau pirmą dieną pajuto įkandimus – kūnai buvo nusėti raudonomis dėmelėmis, ant patalynės šokinėjo maži juodi vabzdžiai. Daugiausiai kiaušinėlių ir jau išsiritusių lervų buvo rasta svetainėje ant sofos – ten laikinai vaikų namuose gyvenusi moteris, šalia pasisodinusi naują globotinį, vakarais žiūrėdavo televizorių“, – pasakoja UAB „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė.
Blusos minta ir žmonių krauju
Tikėkimės jums ši istorija nepasikartos, tačiau verta apsisaugoti nuo blusų iš anksto. Pasak biologo Liutauro Grigaliūno, klaidinga manyti, jog gyvūnų pernešamos blusos pavojingos tik jiems – jos mėgaujasi ir žmonių krauju.
„Besimaitindamos krauju blusos deda kiaušinėlius, iš kurių per 20-25 dienas išsivysto suaugusi blusa, galinti dėti naujus palikuonis. Ši vasara buvo palanki daugeliui kenkėjų – vystymosi procesai buvo spartesni nei įprasta, tad nenuostabu, kad senolei parsivedus namo šunį, turintį blusų, jos pasklido po visus namus. Blusos maitinasi ne tik gyvūno krauju, bet ir žmonių – į patalpas atneštos blusos jaučia žmogaus skleidžiamą kūno šilumą ir puola maitintis“, – komentuoja ekspertas.
Problema paūmės rudenį
Rudenį vėstant orams beglobiai gyvūnai, pelės, žiurkės, blusų knibždančiais kailiais, ieško prieglobsčio, kuriame galėtų sušilti ir peržiemoti. Dažnai tokiomis vietomis tampa laiptinės, kurių durys laikomos atidarytos, nesandarūs rūsiai, garažai.
„Blusos gali nušokti ilgesnį nei 30 cm atstumą, užsikabinti už drabužių ir parkeliauti į namus. Būdami geraširdžiais žmonės maitina benamius gyvūnus ir nesusimąsto, kad tai gali būti rimtos problemos pradžia. Praeitą savaitę Elektrėnuose naikinome blusas – išpurškėme ir išvalėme net 35 rūsius, kuriuose veisėsi blusos. Žmonės, norintys padėti beglobiams gyvūnams, turėtų pasirūpinti ne tik maistu, bet ir antkakliais nuo blusų. Neatsakingas elgesys gali tapti ne vieno buto, o viso namo problema“, – pabrėžia M. Kutkaitė.
Perneša užkrečiamas ligas
Atpažinti blusos įkandimą nėra sudėtinga: blusos dažniausiai kandžioja kojas, rankas, įkandimo vietoje atsiranda netaisyklingos formos apie 1 cm skersmens paraudimas, kuris išsilaiko iki keleto dienų. Pats kenkėjas yra mažas, besparnis, apie 2-4 mm ilgio, vikriai šokinėja, blusos kūnas rudas, blizgus, apaugęs šereliais.
„Blusos kankina ne tik įkandimais, bet gali iššaukti ir sunkias alergines reakcijas. Be to, šie kraujasiurbiai platina užkrečiamąsias ligas – tuliaremiją, listeriozę, vidurių šiltinę, endeminę žiurkių dėmėtąją šiltinę. Daugybiniai blusų įkandimai alina žmogaus nervų sistemą, tad labai svarbu laiku griebtis priemonių ir neleisti šiems kenkėjams išplisti“, – teigia L. Grigaliūnas.
Keletas patarimų, kaip naikinti blusas
– Drėgnu būdu išvalyti grindis, po to jas nusausinant – grindų plyšiuose gyvenančios blusų lervos blogai toleruoja tiek drėgmės perteklių, tiek ir jos trūkumą.
– Gerai išpurtyti ar išsiurbti gyvūnų kilimėlius. Rekomenduojama bent kartą savaitėje gyvūno poilsio paklotėlį išskalbti karštame vandenyje su skalbimo priemonėmis.
– Naminius gyvūnus reikėtų plauti specialiu šampūnu nuo blusų.
– Atsiradus kenkėjų – blusų ar (ir) graužikų, būtina nedelsiant naikinti juos.
Daugiau patarimų rasite ČIA
