Ką rinktis – židinį ar krosnelę?

Šiuo metu rinkoje gausu individualių namų savininkų pamėgtų kieto kuro katilų. Dažnai namuose esnatis židinys ar krosnelė tik interjerui jaukumo suteikianti detalė. Tačiau teisingai išnaudojus visas krosnelės ar židinio galimybes, jie gali tapti vieninteliu ir neprastesniu šilumos šaltiniu individualiame name.

Apšildo didelius namus

Nors krosnelės daugeliui asocijuojasi su vadinamosiomis „buržuikėmis“, naudotomis apšildyti mažas patalpas, šiuolaikinės krosnelės ar židiniai, tinkamai parinkus vietą ir jas įrengus, galima apšildyti iki 200 kvadratinių metrų ploto namą.

„Renkantis krosnelę ar židinio kapsulę reikia atkreipti dėmesį į plotą, kurį norima šildyti. Dažniausia naudojama paprasta formulė – jeigu namas yra naujas, įrengtas šiuolaikiškai, atsižvelgiant į šilumines varžas ir kitus parametrus, 10 kvadratinių metrų apšildyti reikėtų 1kW galios. Taigi 100 kvadratinių metrų namui reikėtų pirkti bent 10 kW galios krosnelę ar židinio kapsulę“, – teigia bendrovės „Indeko LT“ komercijos direktorius Robertas Jazukevičius.

Tiesa, norint apšildyti tokio dydžio namą tik įsigyti ir pastatyti krosnelę ar įrengti židinį nepakaks. Teks name vedžioti šildymo sistemas. Tai numatant, galios reikėtų nepamažinti. Bendrovės „Degis“ vadybininkas Džiugintas Grigas teigia, kad planuojantys prie šildymo sistemos prijungti ir boilerį turėtų pridėti dar apie 2-3 kW, o 1000 litrų tūrio akumuliacinė talpa reikalautų dar 18-24 kW galios.

„Perkant židinio kapsulę ar krosnelę visgi rekomenduočiau pasikonsultuoti su specialistu. Iš patirties žinau, kad tas pats galios įvertinimas lenkiškuose ir, tarkime, vokiškuose gaminiuose praktikoje reiškia skirtingus dalykus“, – pastebi D. Grigas.

Šildant dvi patalpas

Įrengus krosnelę ar židinį be jokios papildomos sistemos taip pat galima apšildyti ne vieną, o kelias siena perskirtas patalpas. Pirmiausia, šiluma natūraliai per praviras angas pasklinda ir į kitus kambarius. Kad šis procesas vyktų greičiau, patariama pasirūpinti efektyvia šilumos apykaita. Kambarius skiriančios sienos viršuje reikėtų įmontuoti 20x35 centimetrų dydžio groteles, o jei įmanoma ir 10x20 centimetrų dydžio groteles sienos apačioje. Taip viršutinėmis grotelėmis karštas oras pateks į gretimą kambarį, o šaltas iš jo pateks į kambarį, kuriame yra židinys ar krosnelė ir vėl bus šildomas.

Dar vienas būdas šildymą padaryti efektyvesnį – sumūryti šildomą sienelę, kad prieš patekdami į kaminą dūmai sušildytų ir ją. Kol kas Lietuvoje šis sprendimas taikomas retai, tačiau kitose Europos šalyse tai gana paplitęs būdas efektyviau šildyti namus.

Antrasis namo aukštas – kur kas rimtesnė problema. Nors teoriškai galima groteles įrengti ir perdangoje tarp pirmo ir antro aukšto, vargu ar tai dažnai pasitaikanti praktika. Tokiu atveju verta pagalvoti apie rimtesnę šildymo sistemą.

Du būdai šildyti namą

Norintiems apšildyti namą su ne viena patalpa, specialistai siūlo pasvarstyti apie keletą būdų: orinį šildymą arba šildymą vandens kontūru.

Orinis šildymas pasižymi tuo, kad visame name išvedžiojami ortakiai, įrengiama turbina, kuri šilumos srautus iš židinio ar krosnelės nukreipia tolygiai į visas patalpas. Šildymas vandens kontūru reiškia, kad židinio kapsulės ar krosnelės šiluma bus panaudojama šildyti vandenį, kuris pateks į radiatorius ir taip šils visos patalpos.

„Praktinis skirtumas tarp orinio šildymo ir šildymo vandens kontūru tas, kad ateinanti per ortakius šiluma pradedama jausti jau maždaug po 15-20 minučių, bet tokiu atveju židinį ar krosnelę reikia nuolat kūrenti. Šildant vandens kontūru šiluma nuo kūrenimo pradžios pasijaučia vėliau, tačiau išsilaiko ilgiau“, – teigia R. Jazukevičius.

Dėl šios priežasties prieš einant miegoti įdėjus į židinį ar krosnelę malkų, temperatūra vis dar išliktų komfortiška ir ryte. Be to, kadangi energijos perteklius nuvedamas per vandens kontūrą, tokios krosnelės ir židiniai tarnauja ilgiau nei paprasti konvekciniai.

Tiesa, židinių ir krosnelių su vandens kontūrais mantavimas yra gana sudėtingas, jų galingumas apribotas, todėl šaltomis dienomis gali tekti ilgiau pakūrenti.

Sparčiai populiarėja

Prekybininkų teigimu, pastaruoju metu rinkoje sparčiai populiarėja granulinės krosnelės su vandens kontūru. Jų kaina gali siekti iki 3 tūkst. eurų (palyginimui, oriniam šildymui arba šildymui su vandens kontūru pritaikytos krosnelės ar židinio kapsulės kainuoja iki 2 tūkst. eurų). Nemažas privalumas tas, kad tai programuojamas įrenginys, kurio praktiškai nereikia kurenti – tik įdėti granulių ir kartą per savaitę išvalyti.

„Iš esmės tai yra granulinis katilas, tik gražus. Kad būtų galima pastatyti svetainėje ir mėgautis jaukumu. Pastebime, kad pastaruoju metu lietuviai jas perka vis dažniau“, – tikina R. Jazukevičius.

D. Grigonis pastebi, kad šį sprendimą dažniausiai renkasi namų savininkai disponuojantys maža katiline arba tiesiog yra užsiėmę žmonės, turintys mažiau laiko.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis