Klausia skaitytojas: ar galėsime gyventi savo name šildymo sistemos renovacijos metu?

Sulaukėme skaitytojo klausimo. "Sveiki. Gyvename nuosavame vieno aukšto 80 m2 name. Planuojame radiatorinį šildymą keisti į grindinį. Po namu yra katilinė, kieto kuro katilas. Kadangi išsikelti vykstant darbams neturime kur, sakykite, ar darbai gali vykti po viena patalpa, pavyzdžiui, miegamajame, po to virtuvėje, po to svetainėje ir galiausiai koridoriuje ir vonioje?”

Toks variantas tikrai įmanomas, tačiau yra gana nepraktiškas. Tiek statant naują namą, tiek renovuojant senąją šildymo sistemą, daug patogiau yra įrengti visą šildymo sistemą vienu metu.

Taip elgtis nepataria ir paslaugų portalo Raskgreitai.lt rekomenduojamų meistrų komandos „Tikri meistrai“ inžinierius, šildymo sistemų specialistas Algirdas, pabrėždamas elementarias praktines priežastis. „Paprastai grindų betonuotojai nenori važinėti po du kartus, jie atvažiuoja per vieną kartą. Jei šildymą įsirengiate didžiumoje namo ir dar lieka 30 kvadratų kitam kartui, jų nepasiprašysi, nebent pačiam teks tai atlikti. Be to, įsivaizduojate, ką reiškia remontas ir renovacija – tai dulkės, purvas, juk reikės ardyti grindis. Manau, geriau laikinai išsinuomoti butą ar apsistoti pas artimuosius, tačiau viską atlikti vienu kartu“, - pataria pašnekovas.

UAB "Šildymo projektai" vadovė Daiva Liepinytė taip pat pastebi tokio sprendimo trūkumą. „Jei būtų norima įrengti po vieną kambarį, patogu būtų šildyti elektriniais kilimėliais. Bet kadangi namas jau yra su katilu, taip nebūtų patogu. Todėl teoriškai po vieną kambarį įrengti galima, tačiau šiuo atveju bus sudėtingiau patiems gyventojams“, - pabrėžia ji.

Ketinantiems pasekti šiuo pavyzdžiu ir renovuoti savo šildymo sistemą, pašnekovė pataria įsivertinti kainą ir laiką senųjų grindų dangos nuėmimui ir parengimui naujai, katilinės pajungimo niuansus, esamus įrenginius bei jų atitaikymą. „Kitas klausimas, į kurį reikia atsižvelgti, ar renovacijos atveju užteks esamų patalpų aukščio. Šildomose patalpose ant grindų dedamas 10 cm polistirolo sluoksnis, be to, ant viršaus liejamas betonas“, - pastebi pašnekovė.

Grindinio šildymo įrengimo darbai trunka įvairiai, tačiau daugiausia priklauso nuo to, kokie darbai jau yra atlikti bei, žinoma, nuo namo ploto. Sistemos renovacija užtruks kiek ilgiau nei įrengimas naujai statomame name, be to, galima įskaičiuoti ir projekto rengimo kainą – jame numatoma vamzdelių klojimo schema, įvertinant šilumos poreikį, tinklo sutankinimus bei išretinimus, termostatų vietas ir kita. Patyrusiam projektuotojui toks darbas paprastai ilgai netrunka.

Jei šildymas įrengiamas pirmame aukšte ant paprasto grunto (arba betonuoto pagrindo), darbai vyksta tokia seka. Pirmiausia paklojama 200 mikronų polietileno plėvelė, tada grindinis EPS 80 – EPS 100 polistirolas, kuris yra klojamas dviem-trimis sluoksniais po 5 cm, būtinai perdengiant siūles ir tarpus tarp lapų, užpučiant skystomis putomis. Virš polisterolo reikėtų pakloti dar vieną polietileno plėvelės sluoksnį arba atspindinčią plėvelę. Vaikštant tokia paruošta danga neturi jaustis tuštumų. Kambario perimetru įrengiama kompensacinė juosta. „Toliau išdėliojama montažinė juosta vamzdelių tvirtinimui ir vedžiojamas 16 mm plastikinis vamzdelis, arba klojamas armatūros tinklas ir prie jo plastiku dengtomis vielutėmis rišamas daugiasluoksnis 16 mm vamzdelis. Vamzdeliai išvedžiojami pagal projekte pateiktus duomenis - kontūrų ilgius, tarpus tarp vamzdelių, jų klojimo seką. Po to atliekamas sandarumo patikrinimas suspaustu oru ir užbetonuojama. Betonas pilamas su plastifikatoriumi, mažiausiai 6 cm storio sluoksniu, galima iki 10 cm, jeigu leidžia aukštis. Storesnis betono sluoksnis bus kaip šilumos akumuliatorius ir tolygiau paskirstys šilumą“, - procesą nupasakoja D. Liepinytė.

Nors patys montavimo darbai trunka neilgai ir net dideliame name darbininkai gali susisukti per savaitę, tačiau ilgiausias periodas laukia betonui džiūnant. „Kai betonuotojai baigia savo darbą, šildymą galima pradėti tik po 21 paros. Tai reikėtų pradėti po truputį – nuo 21 laipsnio pradedant, per savaitę pasiekiate 30 laipsnių ir tuomet galite drąsiai šildytis. Tokiu atveju labai naudingas dujinis katilas – jį galima užprogramuoti, kad kiekvieną dieną temperatūrą padidintų po laipsnį“,- pataria meistras Algirdas.

Šilumos šaltinis tokioje sistemoje kartais gali būti esminis. Šiuo konkrečiu atveju šeima naudosis kieto kuro katilu, kadangi tokį jau turi - todėl papildomų keitimų daryti vargu ar reikia. Kita vertus, įrengiant naują šildymo sistemą, būtų galima pagalvoti ir apie kitus variantus. Kieto kuro katilas turi didelį privalumą, jog jis dažniausiai yra pigesnis nei kitų rūšių šildymo katilai, tačiau taip pat yra labiau reiklus priežiūrai, reikalauja kasdienio rūpinimosi bei kuro sandėliavimo patalpos.

Grindinį šildymą dažniausiai įsirengia ir tie savininkai, kurie šildo namą naudodamiesi šilumos siurbliais. Toks siurblys turi savų privalumų. Jo pirminė įrengimo kaina gerokai aukštesnė, tačiau jis taupys eksploatacijos kaštus, be to, kartą įrengus daugiau juo rūpintis iš esmės nereikės. „Šilumos siurblys pats automatiškai gamina tik tiek šilumos, kiek reikia, į grindinį šildymą tiekiamo šilumnešio temperatūrą reguliuoja pagal lauko temperatūrą. Kieto kuro sistema šilumą ruošiamą ruošia + 60°C ir daugiau, tam, kad kad būtų išvengta kondensato susidarymo ant katilo sienelių. Šio tipo sistemai reikalingas pamaišymo mazgas, kuris atvėsintų į grindis tiekiamą temperatūrą iki +40oC. Kadangi betonas akumuliuoja daug šilumos, reagavimo laikas gana ilgas – paviršius ilgai šyla, lėtai atvėsta. Dėl šios priežasties rekomenduojama šilumos perteklių sukaupti akumuliacinėje talpoje. Paprastai talpą galima įkaitinti iki +85oC, o grindiniam šildymui naudoti ir +30oC ar + 40oC vandenį“, - dėsto D. Liepinytė.

Ji taip pat pažymi, kad tinkamai įrengta sistema gerai veiks su bet kokiu katilu, tačiau kai kada galima išlaidas šilumai ir sumažinti. „Jeigu žmogus apsisprendęs, kad namuose bus geoterminis šildymas arba oras-vanduo šildymas, projektuojant grindinį šildymą vamzdynai sutankinami, kad būtų kuo žemesnė tiekiama temperatūra. Vienu laipsniu vėsesnis vanduo sutaupo 6 proc. išlaidų. Jei paprastai reikia keturiasdešimt laipsnių, o suprojektuojate su 35 laipsniais, tai gerokai atpigina eksploataciją“, - teigia pašnekovė.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis