Didžiausios stogo šiltinimo klaidos

Nors stogo šiltinimas atrodo pakankamai paprastas namo statybos etapas, dažnas šeimininkas neįvertina savo galimybių ir pats bando „sukaišioti vatą“. Tačiau dėl iš nežinojimo padarytų klaidų vėliau ima gailėtis.

Geros medžiagos ir blogi meistrai

Jau namo planavimo etape derėtų pagalvoti, kokiu būdu šiltinsite stogą. Be jokios abejonės, stogo šiltinimo paslaugas teikiančios bendrovės bandys įpiršti savo produktą. Populiariausi yra šie stogo šiltinimo būdai: mineraline vata, ekovata, poliuretanu, medžio ir kanapių vata.

„Mes stogus šiltiname poliuretano putomis, nes jos pasižymi geromis savybėmis: paprastai montuojamos, negeria drėgmės, reikalingas nedidelis storis, užtikrina sandarumą, nes užpurškiami visi plyšiai, ir yra ilgaamžės. Tačiau stogą kokybiškai apšiltinti galima ir mineraline vata. Tai sudėtingesnis būdas, reikalingi geri specialistai, tačiau gerą rezultatą galima išgauti“, - teigia šiltinimo paslaugas teikiančios bendrovės direktorius Agnius Gideika.

Norint namo stogą apšiltinti poliuretano putomis ir ekovata, reikalinga speciali įranga, todėl neabejotinai teks kreiptis į šias paslaugas teikiančius specialistus. Medžio ir kanapių vata, žavinti ekologiją mėgstančius naujakurius, kol kas yra pakankamai brangi. Be to, meistrai abejoja jos galimybėmis tinkamai apsaugoti nuo ugnies.

Nauja technologija – namo stogą šiltinti PIR plokštėmis. Pardavėjai ir gamintojai deklaruoja, kad poliuretano plokščių šilumos varža kur kas geresnė nei kitų medžiagų. Pavyzdžiui, 12 centimetrų storio poliuretano plokštės šilumos varža tokia pati kaip 20 centimetrų storio putplasčio ar 23 centimetrų storio mineralinės vatos plokštės.

„Tai naujas sprendimas, todėl negalėčiau dėl jo dėti galvos. Kiekvieną naujovę reikia išbandyti bent dešimtmetį, pasižiūrėti, kaip ji veikia realiomis sąlygomis ir tik tuomet daryti išvadas. Kol kas geriausia medžiaga stogo šiltinimui laikau mineralinę vatą“, - teigia meistras Mindaugas Bartaševičius.

Diktuoja stogo konstrukcija

Specialistai siūlo apie stogo apšiltinimą pagalvoti dar tuomet, kai projektuojamas visas namas ir dėl sprendinių galvą suka konstruktorius. Gegnės padiktuoja, kokias medžiagas vėliau teks tinktis apšildant namo stogą.

Pavyzdžiui, jei atstumas tarp gegnių yra 58,5 centimetro, tuomet pasirinkimas bus platus: bus galima naudoti ir poliuretano putas, ir ekovatą, ir mineralinę vatą. Tačiau jei konstruktoriaus parinktas atstumas tarp gegnių bus nestandartinis, reikalingo plošio mineralinės vatos plokščių gali ir nebūti. Tuomet teks rinktis iš likusių stogo šiltinimo būdų.

Taip pat nederėtų pamiršti ir gegnės pločio. Jeigu gegnės plotis tesiekia 15 centimetrų, tektų rinktis geresnę varžą tačiau mažesnį sluoksnį sudarančias medžiagas: arba PIR plokštes arba poliuretano putas.

„Poliuretano putas efektyviausia purkšti tuomet, kai storis siekia iki 14 centimetrų. Tuomet šiluminė varža siekia apie 7,5 m2K/W, o efektyvumas siekia 98 proc. Net jei purkštumėme dar, šiluminė varža nedidėtų tiek, kad būtų finansiškai apsimoka tai daryti, todėl to nepatariame“, - pastebi A. Gideika.

Klaidos padaromos dėl nemokšiškumo

Kadangi šiltas oras kyla aukštyn, šiltinant stogą svarbiausia – sandarumas. Skaičiuojama, kad nuostoliai per to paties storio termoizoliacijos sluoksnį, kai neužtikrinamas sandarumas, gali būti didesnis iki dviejų kartų. Nors jį paprasčiau išgauti naudojant „užpurškiamas“ šilumos izoliacijos priemones, nederėtų nurašyti ir mineralinės vatos.

„Didžiausia klaida yra atsakingumo stoka, kai meistrai neturintys kompetencijos imasi darbo. Iš to kyla visos problemos, nesvarbu, su kokiomis medžiagomis dirbama“, - teigia A. Gadeika.
Bene didžiausia klaida, kurią padaro nekompetentingi meistrai arba savo jėgomis per daug pasitikintys namo statytojai – suspaudžiama mineralinė vata. Dėl to medžiaga praranda savo savybes ir laikui bėgant ima kelti didelių problemų. Patartina, kad mineralinės vatos plokštės būtų ne daugiau kaip 1-2 centimetrais platesnės negu tarpas tarp gegnių. Taip ji idealiai priglustų prie stogo konstrukcijos ir užpildytų visą tarpą. Be to, neteisingai sumontuota mineralinė vata gali sukristi.

„Stogo konstrukciją patartina daryti iš džiovintos medienos. Kitu atveju jai džiūstant keičiasi tarpai tarp gegnių ir tuomet gali tekti ilgai vargti norint juos užpildyti mineraline vata“, - pastebi M. Bartaševičius.

Problemas kelia ir netinkamai įrengiami termoizoliacinis ir vėjo izoliacinis sluoksniai. Lyginant su teisingai įrengta stogo konstrukcija, tokio stogo šiluminiai nuostoliai gali siekti iki 30 proc.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis