Kaip prižiūrėti židinį, kad gaisro rizika būtų mažesnė?

Naujausiais Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį Vilniaus mieste kilo 781 gaisras, žuvo 9 žmonės. Daugiau nei 6 proc. gaisrų įvyko dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo, bei jų eksploatavimo pažeidimo. Specialistų teigimu, jei žmonės atidžiau prižiūrėtų įrengimo darbus bei pačius židinius, daugelio nelaimių būtų galima išvengti.

Keturi patarimai, padėsiantys sumažinti židinių sukeliamų gaisrų riziką:

1. Atsakingai rinkitės medžiagas statybai ir malkas. Statant židinį svarbu, kad tam naudojamos medžiagos būtų saugiausios A1 klasės. Galinei sienai už židinio, mūro ir medžio elementams bei dūmtraukiui galima naudoti akmens vatos plokštes. Židinio apdailai tinka gipso kartonas bei akmuo. Labai svarbu ir kokias malkas naudosite. Patartina rinktis lapuočių medžių malkas, nes spygliuočių, dėl sakų, degdamos yra linkusios spragsėti, o tai gali kelti pavojų šalia esantiems degiems daiktams.

2. Įkaistančius paviršius izoliuoti nuo degių medžiagų. Prie įšylančių krosnies ar židinio vietų neturėtų būti baldų ar kitų daiktų, galinčių užsiliepsnoti. Jokie daiktai neturėtų būti statomi arčiau nei 1 m atstumu, ypač prakuroms skirtos malkos, kurias žmonės dažnai padeda prie pat židinio.

3. Periodiškai valyti židinį ir kaminą. Pagal Lietuvos įstatymus, įgalioti kaminkrėčiai kas tris mėnesius turi išvalyti kaminą, jeigu židinys kūrenamas kietuoju kuru (mediena) ir į orą išmeta dujas. Periodinę techninę priežiūrą krosnių ir židinių savininkai gali atlikti patys, įsigiję specialias valymo priemones. Reguliariai valomame dūmtraukyje sumažinama suodžių užsidegimo rizika.

4. Nepalikti židinio be priežiūros. Nors šis patarimas atrodytų savaime suprantamas, nemaža dalis gaisrų įsismarkauja būtent dėl to, kad buvo per vėlai pastebėta jų pradžia. Jeigu židinys turi dureles, jų nereikėtų palikti pravirų, kol židinys dega, o atviro židinio apskritai negalima palikti be priežiūros. Esant palankioms sąlygoms, gaisras gali apimti visą namą per 10-15 min. Todėl rekomenduojama kūrenti židinį likus ne daugiau 2 valandoms iki išeinant iš namų ar einant miegoti. Ypač svarbu atminti, jog uždarius sklendę anksčiau nei visiškai sudegė kuras, dėl deguonies stygiaus susidaro nuodingos dujos – smalkės. Buvimas, o ypač miegas smalkių pilname kambaryje gali baigtis tragiškai – dėl anglies monoksido poveikio sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi, prasideda dusulys, pažeidžiama centrinė nervų sistema. Todėl patartina palikti atidarytą sklendę, kad dujos saugiai pasišalintų visu židinio kūrenimo laikotarpiu.

„Užtenka vos dviejų paprastų sąlygų, kad kūrenamas židinys nekeltų pavojaus: tinkamai jį įrengti ir saugiai eksploatuoti, – teigia bendrovės „Rockwool“ techninis vadovas dr. Andrius Buska. – Gal ir smagu pačiam savo namuose įrengti židinį, bet, jei nesate specialistas, vis dėlto patartina samdyti profesionalus ar bent jau su jais konsultuotis. Gaisrai gali kilti ne tik dėl iš židinio iškritusių žarijų ar malkų, bet ir dėl dūmtraukyje atsiradusių įtrūkimų, kuriuos gali aptikti tik profesionalas.“

Specialistai pataria nepiktnaudžiauti ir židinio teikiama šiluma – kūrenti jį 2-3 kartus per dieną ir ne ilgiau, kaip pusantros valandos. Net ir laikantis visų saugos taisyklių gaisro tikimybė išlieka, tad reikėtų matomoje vietoje turėti priešgaisrines priemones, kuriomis galima tuoj pat užgesinti plykstelėjusią ugnį ir neleisti jai išplisti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis