Perkelti žuvį iš vieno vandens telkinio į kitą galima bet kada ir bet kuriuo metų laiku, taip pat ir žiemą, jeigu tam netrukdo ledas.
Mūsų kūrybinė komanda dar rudenį lankėsi Vilniaus rajone, Rudaminoje, Vlado Čekano ūkyje. 22 metų patirtį turintis ūkininkas žuvininkas šiuo metu augina upėtakius ir karpius. Jis teigia, kad įžuvinimas – tai žuvies perkėlimas iš vieno vandens telkinio į kitą, ir žiema yra tam tinkamas laikas: „Žuvų perkėlimo metu ant jų gali atsirasti nepastebimų sužalojimų, o žiemą ligas sukelti galintys vandens organizmai yra neaktyvūs. Todėl žiemą perkeltos žuvys nesuserga“.
Įžuvinant žiemą, svarbu yra lėtai suvienodinti temperatūrą, kad žuvys nepatirtų termošoko – didelio streso nuo staigaus temperatūros pakitimo. Tam, kad būtų išvengta staigių temperatūros pokyčių, žuvys turi būti transportuojamos ne baseinuose, o specialiose kapsulėse – maišuose su vandeniu, žuvimi ir deguonimi. Tokia kapsulė įleidžiama į įžuvinamą tvenkinį ir palaikoma iki visiško temperatūros susivienodinimo. Po to maišas tiesiog prapjaunamas ir žuvis išleidžiama. Žuvys yra šaltakraujai gyvūnai, todėl nepatogumų dėl šaltos vandens temperatūros nepajaučia. O, jeigu tai žuvys, kurios neužmiega žiemai, tiesiog sulėtėja jų judesiai.
Lietuvoje žiemos metu praktiškai nėra užsiimama įžuvinimu. Taip yra todėl, kad žiemą tam labai sunku rasti gyvos žuvies – daugumos žuvininkystės ūkių darbo specifika neleidžia nuleisti tvenkinio vandens šiam pasidengus ledu ir surinkti jame esančios žuvies pardavimui. Bet dalis akvakultūros ūkių, ypač turinčių pratekančius ir neužšąlančius vandens telkinius, prekiauja gyva žuvimi ištisus metus.
„Jei žmogus nori įžuvinti savo vandens telkinį žiemą ir žino, kaip reikia tai padaryti teisingai, nėra nei vienos priežasties to nedaryti“, – patirtimi dalinasi ūkininkas žuvininkas ir atkreipia dėmesį į tai, jog žiemą būtina įsirengti aeravimo sistemą tam, kad į naują tvenkinį paleistos žuvys neuždustų.
