"Tokia idėja gimė dar studijų laikais. Buvo visokių pasiūlymų, kaip tą įgyvendinti, tačiau man norėjosi padayti kiek įmanoma tikroviškiau ir kad netrukdytų miegoti. Vieni sprendimai buvo tiesiog per sudėtingi, kiti eikvotų per daug energijos, treti visiškai neatrodytų natūraliai ir t.t.
Galiausiai vieną vėlų giedrą vakarą važiavau su broliu užmiestyje, salone kabėjo pakabukas, kuris buvo tiesiog krūva šviesolaidžio galų pritvirtinta prie melsvo šviesos šaltinio ir tamsoje matėsi tik šviečiantys šviesolaidžių galiukai. Pasižiūrėjau pro langą į giedrą naktinį dangų, tada į tą pakabuką ir iškart pasidarė aišku - sprendimas rastas.
Beliko susirasti, kas Lietuvoje prekiauja šviesolaidžiais, viską susiplanuoti ir kibti į darbus.
Tikslas buvo padaryti kiek įmanoma realiau atrodantį naktinį dangų, vaizdžiai tariant - jei atidengtume kambario lubas, gyvas naktinis dangus atrodytų taip pat. Tiksliai žinojau kurioje vietoje bus pastatyta lova ir koks jos aukštis. Taigi pasimatavau kampus, kokiais matysiu lubų kraštus. Tada pasiėmiau norimo mėnesio žvaigždėlapį, pagal išmatuotus kampus iškirpau ir ištampiau gautą paveiksliuką ir štai būsimų lubų modelis:
Susiradau tinkamiausių gipso plokščių išmatavimus ir susižymėjau kur bus plokščių sujungimai.
Turėdamas lubų modelį, suskaičiavau kokio ilgio šviesolaidžių reikės. Kadangi šviesolaidžių kaina buvo gana didelė – berods 1 m=1 Lt (28 eurocentai), teko padėlioti keletą variantų kaip šioje vietoje sutaupyti. Buvo akivaizdu, kad geriau daryti keletą šviesos šaltinių išmėtytų po lubas, nei vieną, padėtą kažkur šone. Be to, reikia pasidaryti prie jo priėjimą, jei reiktų pašalinti gedimą ar kažką pareguliuoti. Taigi nusprendžiau daryti 14 šviesos šaltinių išdėliotų gipso plokščių kampuose. Tokiu būdu ~600 žvaigždžių užtenka ~600 m šviesolaidžio.
Susipirkau medžiagas, nuglaisčiau gipso plokštes, sugręžiojau skylutes tiksliai pagal modelį ir sukaišiojau šviesolaidžius. Vaizdas proceso eigoje atrodė taip:
Tada laukė kitas iššūkis – kaip paduoti šviesą į šviesolaidžius, kad ji nakties metu nespigintų į akis, be to vienas šaltinis turėjo užtikrinti skirtingą ryškumą atitinkamoms žvaigždėms. Nesileisiu į detales kiek buvo ieškojimų ir eksperimentų. Galiausiai visiškai atsitiktinai gimė idėja šviesą padavinėti ne tiesiai į šviesolaidį atsispindėjusią nuo kažkokio matinio paviršiaus.
Taigi sukonstravau dėžutes, kuriose iš vieno kampo baltos šviesos diodas šviečia į baltą plastiko plokštelę, o į tą plokštelę „žiūri“ šviesolaidžių galai. Kuo šviesolaidžio galas toliau nuo šviesos diodo, tuo mažiau šviesos patenka į šviesolaidį. Atitinkamai pagal tai buvau susižymėjęs kiekvieno šviesolaidžio vaizduojamos žvaigždės ryškumą naktiniame danguje, o dėžutėje, priklijavau ryškumą atitinkančią skalę. (iškart užbėgsiu prieš akis komentatoriams – taip čia skaičiai 10kart didesni nei plika akimi matomų žvaigždžių ryškis - tiesiog nepadėtas kablelis).
Kad išgauti žvaigždžių melsvumą, įdėjau melsvą skaidrią juostelę. Jei kada pastebėjote, danguje ne visos žvaigždės turi melsvą atspalvį, kai kurios turi šiek tiek gelsvos ar rausvos spalvos. Taigi, šalia mėlynos plėvelės įdėjau ir rausvos plėvelės juostelę. Ir atitinkamus šviesolaidžius sukaišiojau į atitinkamas sugręžiotos medžio plokštelės vietas pagal ryškumą ir atspalvį. Šviesos diodo kampą galima reguliuoti pirštais sukiojant varžtą juoda galvute, o patį diodą galima lengvai pakeisti atidarius dėžutės dangtelį, jei jis nustotų kada šviesti. Nors per 7 metus techninio aptarnavimo taip ir neprireikė.
Toliau nieko įdomaus – maitinimo šaltinio konstravimas:
lubų paruošimas gipso plokščių tvirtinimui
ir paruoštų gipso plokščių tvirtinimas
Užklijavau siūles armavimo juosta ir užtepiau glaistu, kad paslėčiau sujungimus.
Čia laukė kitas iššūkis – pravesti šviesolaidžius tose vietose, kur gipso plokštė tvirtinosi į profilį.
Sprendimą pamačiau bežiūrėdamas laidą apie krokodilų gaudymą. Laidos herojai krokodilą nuginkluodavo užmaudami ant snapo kilpą, pritvirtintą ilgo vamzdžio gale. Kilpa užsiveržia patraukus per vamzdį prakištą kitą kilpos virvės galą. Taigi paėmiau nuo seno dviračio stabdžių troselį, vietoj metalinio troso, per šarvą prakišau ploną virvę. Per lubas persimečiau virvę prie kurios pritvirtinau pasigamintą prietaisą ir stovėdamas tiesiog po lubomis ir tampydamas už virvės galų, galėjau nutempti troso šarvą su kilpa į reikiamą vietą virš gipso plokščių.
Kad pataikyčiau tiksliai kur reikia, iš vieno šono žiūrėjau per veidrodėlį, o lubų gale įdėjau skaitmeninį fotoaparatą ir prijungiau prie kompiuterio. Taigi galima sakyti turėjau vaizdą x ir y kryptimis, tada žmona tiesiog kaišiojo šviesolaidžio galus į naujai pragręžtas skyles, o aš gaudžiau prakištą galą, užtraukdamas kilpą. Tada parsitempdavau šviesolaidį į reikiamą kraštą ir su pincetu įkišdavau į atitinkamą vietą šviesos šaltinio dėžutėje. Atrodytų misija neįmanoma, tačiau per porą valandų su žmona prasitampėm apie 50 šviesolaidžių ir taip pajungėme tas trūkstamas žvaigždes plokščių sujungimuose ir vietose, kur gipso plokštės tvirtinosi prie profilių.
Sekantis žingsnis buvo lubų gruntavimas, dažymas ir šviesolaidžio galų nukarpymas. (Visi šviesolaidžiai buvo tvirtinami su išsikišusiais galais iš pat pradžių, kad po dažymo, galėčiau nukarpyti nudažytus galus).
Šviesos šaltinių dėžutėms paslėpti sukonstravau lengvai atidaromas plokštes. Į jas įmontavau pagrindinį kambario apšvietimą, bei paslėpiau laidus ir maitinimo šaltinius.
Galiausiai vietoj tokio vaizdo:
Turime tokį:
Dangus naudoja ~1 W elektros energijos, nes visą dangų apšviečia 14 nelabai ryškių baltos šviesos diodų. Dienos metu lubos primena tiesiog giedrą dangų, vakare temstant suveikia foto relė ir įjungia žvaigždes. Kol kambaryje prieblanda, lubos panašios į temstantį dangų kuriame matosi tik ryškiausios žvaigždės, o visiškoje tamsoje atsiskleidžia visi žvaigždynai.
Nuotraukoje tą užfiksuoti gana sunku, bet patikėkite - gulint lovoje ir žiūrint į lubas, tikrai atrodo, kad guli po atviru dangumi".
Jeigu ir jūs turite ką parodyti kitiems bei norite pasidalinti patarimais, kviečiame rašyti mums info@daraupats.lt
