Šiluma nuolat juda link vėsesnių vietų. Termoizoliacijos veikimo principas yra karštuoju periodu sumažinti šilumos kiekį patenkantį į vidų, o šaltuoju periodu - sulaikyti šilumą viduje. Daugiausia šilumos į aplinką atiduoda stogas ar lubos, todėl tai yra esminės apšiltinimo vietos.

Dauguma apšiltinimo medžiagų yra mineralinės vatos pluošto, celiuliozės ar putų pagrindo.

Putų polistirolo plokštės

Tautiečiams gerai pažįstamas putų polistirolas iš tiesų yra naudinga apšiltinimo medžiaga - pakankamai nebrangi, taip pat lengvai pjaustoma. Putų polisterolo izoliacija apšiltinimui gali būti naudojama beveik bet kokioje jūsų namo vietoje nuo stogo iki pamatų. Paprastas putų polistirolas (EPS) yra pigesnis pasirinkimas nei vata, pigiau atsieina ir jo tvirtinimas. Jis neįgeria vandens, beveik nepraleidžia drėgmės. Tiesa, tai gali būti didelis trūkumas, jei namuose prasta ventiliacinė sistema.

Pabrėžiama, kad dirbant su putų polistirolu reikia daugiau dėmesio skirti sandūroms, nes plokštės savaime nėra tokios sandarios kaip kai kurios kitos medžiagos (pvz. purškiamų putų pagrindo izoliacija). Dar vienas paminėtinas trūkumas yra šios medžiagos degumo klasė - polistirolas yra degesnis nei vata.

Mineralinė vata

Mineralinės vatos izoliacija yra pritaikyta lengvam apdorojimui ir naudojimui tarp karkaso rėmų, pavyzdžiui, statramsčių ir sijų, stogui bei fasadams. Mineraline vata vadinama tiek akmens, tiek stiklo vata.

Akmens vata yra tankesnė bei sunkesnė, kas efektyvu atlaikant didesnes apkrovas, tačiau stiklo vata turi daugiau elastingumo ir tamprumo. Apskritai, lyginant su putų polistirolu, vata daug lengviau apšiltinti nelygius, lenktus paviršius. Ji taip pat pasižymi geresnėmis garso izoliacinėmis savybėmis. Mineralinės vatos turi gerą laidumą vandens garams, tiesa, su jomis taip pat kiek daugiau vargo sandarinant nei lyginant su ant paviršiaus pučiamomis medžiagomis.

Apipučiamas apšiltinimas

Poliuretano (arba kitų medžiagų) putos yra purškiamos specialia įranga į norimą apšiltinti vietą. Purškiamos putos gali būti naudojamos ir mažų plyšių užpildymui bei yra idealus pasirinkimas ne tik šiltinant sienas, tačiau ir sandarinant aplink duris, langus ir ventiliacijos angas. Putos greitai sustingsta, tada jas galima pjaustyti, dažyti arba tamsinti.

Įpučiamas apšiltinimas arba palaidas mišinys dažniausiai gaminamas iš stiklo pluošto arba celiuliozės (perdirbto popieriaus pluošto). Jis yra įpučiamas su pneumatine įranga į sunkiai prieinamas vietas, todėl idealiai tinka naudoti palėpėse.

Šias medžiagas vienija tai, kad galima nesunkiai pasieki didesnį sandarumą, taip pat abi idealiai tinka šiltinant oro tarpą sienoje.

Iš išorės ar iš vidaus?

Bene vieningai sutariama, kad šiltinti iš išorės yra daug paprasčiau ir efektyviau. Tiesa, kartais kito varianto nebelieka kaip mėginti šiltinti iš vidaus - tai gali būti bene geriausia išeitis daugiabučio gyventojui. Namo renovacijai reikia tam tikro kaimynų skaičiaus sutikimo, tad kai kurie gyventojai gali tapti tokios situacijos įkaitais ir metų metus mokėti už šildymą daugiau nei norėtų. Taip pat šio metodo privalumas, kad nereikia ardyti fasado. Dažniausiai iš vidaus šiltinama putų polistirolo plokštėmis.

Šiltinant iš išorės neprarandama erdvės (pvz, šiltinant polistirolu iš vidaus rekomenduojamas bent penkių centimetrų sluoksnis). Tačiau dar svarbiau, kad apšiltinus sienas iš vidaus pasislenka vadinamasis rasos taškas ir drėgmė kondensuojasi apšiltinimo sluoksnyje ar konstrukcijoje. Problemą galima išspręsti atlikus skaičiavimus ir parinkus tinkamas medžiagas. Tikrai nepatartina, įrengti vidinį apšiltinimo sluoksnį tiesiog iš akies.

Sauga

Darbas su kai kuriomis apšiltinimo medžiagomis gali sukelti niežėjimą ir odos sudirgimą, todėl imkitės tinkamų saugos priemonių. Norėdami išvengti odos sudirgimų ir neįkvėpti žalingų medžiagų, dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, kelnes, darbines pirštines, apsauginius akinius ir kaukę nuo dulkių arba respiratorių.