Dažniausiai piktuose pokalbiuose apie naikinamą vyšnių derlių minimi varnėnai, tačiau jų lesalu gali tapti ne tik vyšnios ar trešnės, o ir serbentai, braškės, obuoliai ar kriaušės. Be to, soduose lesa ne tik jie – tai ir zylės, strazdai, mažiau girdėti, tačiau nemažiau pasmaguriauti mėgstantys svilikai. Vieni į paukščių apsilankymus žiūri kantriai - galbūt todėl, kad augina daugiau medžių, galbūt todėl, kad jau prarado kantrybę ir nebežino, ko dar imtis.
Internete galite rasti daug Informacijos apie paukščių baidymo būdus, taip pat galite prisižiūrėti skirtingų sprendimų gyvai soduose ar kiemuose. Vis tik specialistai pastebi, kad daugelis sprendimų veikia trumpą laiką - iš pradžių jie paukščius išgąsdina, tačiau vėliau prie jų priprantama. Tačiau jei kelintus metus liekate be vyšnių ar kitų uogų, neverta nuleisti rankų.
Apsisaugojimo priemonės gali būti mechaninės, garsinės ir optinės. Teigiama, kad naudojant jas kartu, padidėja ir atbaidymo tikimybė.
Tinklai. Jie laikomi gana efektyviu būdu apsaugoti sodo vaismedžius. Tinklai neleidžia varnėnams prisibrauti prie daugumos uogų. Tačiau paukščiai vis tiek gali mėginti uogas pasiekti, be to, tinklai papildomai kainuoja. Paukščiai gali juose įsipainioti, nesugebėdami ištrūkti – ir žūti. Ypač tai pasakytina apie mažesnius paukščius, tokius kaip zylės. Todėl rekomenduojama naudoti tinklus su smulkesnėmis akutėmis bei plonais siūlais, kad paukštis ant jų nenutūptų.
Atbaidymas vaizdu. Įvairių baidyklių naudojimas yra klasikinis metodas. Išgąsdinti paukščiai bent jau tuokart nebelesa uogų, tačiau kaip minėta, gali priprasti. Vieni savininkai teigia išbandę ir likę patenkinti vaizdinėmis plėšrūnų imitacijomis – iš lengvos medienos (tam tiks fanera) galite pagaminti plėšraus paukščio siluetą, jį nudažyti atitinkamomis spalvomis ir iškelti viršūnėje. Taip pat prekyboje gali rasti ir savotiškų, kamuolio formos baidyklių, ant kurių ryškiai išpieštos „plėšrūno“ akys. Į paukštį tokia baidyklė gal ir nepanaši, tačiau gamintojai teigia, kad skvarbus žvilgsnis gali įvaryti pasmaguriauti atskridusiam varnėnui baimę.
Daug efektyviau, jei baidyklė nėra statiška, o juda. Tam pasitarnauti gali paprasčiausias vėjas, judinantis lengvą konstrukciją, kuri siūbuos ir atrodys, kad jūsiškis „plėšrūnas“ iš tiesų yra gyvas. Komercinis šio metodo atitikmuo galėtų būti specialūs maketai, kiek panašūs į aitvarus.
Paukščių atbaidymui taip pat naudojami ir blizgūs paviršiai, pavyzdžiui, skardos, folijos gabalėliai, suverti ant virvės. Prekyboje galite rasti ir specialių holografinių juostų, kurios atlieka tą pačią funkciją – užrištos ant medžio įvairiomis kryptimis atspindi šviesą, o judinamos vėjo dar ir šlama. Seniau būdavo baidoma ir ryškiomis spalvomis – ryškiai raudona ar mėlyna, bet tokio metodas pasirodė nelabai paveikus.
Garsas. Kai jau minėta, garsai paukščiui taip pat nemalonūs. Patys pigiausi variantai yra jau minėtos juostelės ar kitų blizgių medžiagų gabalėliai, kurie vėjo judinami skleidžia garsą. Egzistuoja ir brangesnių garsinių sprendimų, kurie paukščius atbaido dujiniais šūviais – sukeltas garsas išgąsdina paukštį, tačiau jam fiziškai nepakenkia. Deja, jie kainuoja kelis šimtus eurų, todėl daugiau tinka auginant didelį vaismedžių kiekį. Jei jaudinatės dėl vienos ar dviejų savo vyšnaičių, už tą pačią kainą turguje galėtumėte įsigyti daugybę kibirų vyšnių. Kitas trūkumas – pats garsas, gąsdinantis ne tik paukščius, bet ir namiškius.
Paukščių nauda. Galite į visa tai pasižiūrėti ir iš kitos pusės – jei vaismedžiai auga šalia daržo, į sklypą priklydę paukščiai gali atnešti naudos kitiems augalams. Paukščiai minta ne tik uogomis, jų racionas susideda iš įvairių vabzdžių, todėl jie gali sulesti jūsų daržo kenkėjus. Dalis žmonių dėl šios priežasties šalia sklypų ar pačiame sklype iškelia inkilus.
