Kaip pagerinti dirvožemio kokybę?

Jeigu norite, kad jūsų sodas ar daržas atneštų gerą derlių, turite nuolat rūpintis dirvožemio kokybe. Derlingame dirvožemyje augalai aprūpinami maistingosiomis medžiagomis, drėgme ir oru. Dirvą būtina turtinti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis ir apdirbti skirtingais metodais.

Tręšimas


Trąšas rinkitės pagal tai, kokia yra jūsų dirva. Šarminės dirvos tręšiamos rūgščiomis, o rūgščios – šarminėmis trąšomis. Geriausiai žinomos rūgštinės trąšos – amonio nitratas, amonio sulfatas, superfosfatas, šarminė – natrio nitratas. Organinės trąšos laikomos neutraliomis.


Sodo ir daržo dirvą tręškite organinėmis trąšomis (mėšlas, durpės, kompostas). Mėšle yra augalams būtinų sudedamųjų dalių – azoto, fosforo ir kalio. Tręšiant mėšlu gerinama dirvos struktūra. Prieš tręšiant mėšlas supūdomas, nes šviežias gali sudeginti augalus.


Dekoratyvinius medžius ir krūmus galima tręšti durpėmis. Tik prieš tai jas reikėtų išvėdinti, sumaišyti su mėšlu, kalkėmis, pelenais.


Ne mažiau naudos suteikia organinių medžiagų kompostas iš medžių lapų, šakų, žolių, durpių, mėšlo.

Dirvai reikalingi makroelementai ir mikroelementai – azotas, fosforas, kalis, geležis, magnis, manganas, cinkas ir kt. Makroelementų kiekiui padidinti dirvą būtina tręšti azoto, fosforo, kalio trąšomis, o mikroelementais ji papildoma naudojant kompleksines ar didelės koncentracijos trąšas.


Shutterstock nuotr.


Purenimas


Purenti dirvą būtina, tačiau reikia tai daryti rūpestingai ir atsargiai, kad nesunaikintumėte joje gyvenančių sliekų, vabzdžių ir mikroorganizmų. Jie rausia ir purena dirvą, sumaišo organines medžiagas, formuoja humusą ir neleidžia plisti kenkėjams. Dėl jų dirva tampa derlingesnė.


Kasdami žemę kastuvu šiuos naudingus padarėlius pražudysite. Verčiau naudoti šakes: įsmeigti jas į žemę ir pasukioti kotą. Dirvos paviršių išpurenkite kauptuku. Tuo pačiu išrausite ir piktžoles.


Dirvą purena ir giliašakniai augalai – ankštinės žolės, lubinai, facelijos ir kt.


Purenant suardoma nuo lietaus ir laistymo susidariusi plutelė. Supurenus į dirvą lengviau pateks oras ir maistingosios medžiagos, o drėgmė ilgiau išsilaikys gilesniuose dirvos sluoksniuose, todėl geriau vystysis augalų šaknų sistema ir ūgliai.


Dirvožemį aplink medžius ir krūmus reikia perkasti pavasarį ir rudenį, o purenti kiekvieną kartą perkasus.


Mulčiavimas


Mulčiuodami dirvą pagerinsite jos struktūrą, sukursite sąlygas naudingiems mikroorganizmams ir vabzdžiams ir pamaitinsite augalus. Mulčias gali būti nupjauta žolė, šiaudai, lapai, smulkinta medžio žievė. Mulčiuoti – tai padengti žemę kokia nors organine medžiaga, imituojant natūralią miško paklotę. Mulčiavimas taip pat padeda palaikyti drėgmę, neleidžia veistis piktžolėms, todėl ir prižiūrėti daržą tampa lengviau.


Shutterstock nuotr.


Smėlinga dirva


Smėlingos dirvos geriau aprūpinamos oru, tačiau jos greičiau išdžiūva ir netenka maistinių medžiagų. Tokią dirvą geriausia tręšti organinėmis ir lėto veikimo trąšomis. Smėlio dirvožemio savybes pagerinsite įterpę durpių, nupjautos žolės ar komposto. Šie komponentai papildys maistinių medžiagų atsargas. Kad dirvoje ilgiau išsilaikytų vanduo, padės tanki ir gana sunki velėninė žemė. Smėlingos dirvos paprastai būna rūgščios, todėl jų derlingumą galima padidinti kalkėmis.


Molinga dirva


Molingą dirvą reikia padaryti puresnę ir įleisti daugiau oro, nes ji susigulėja, yra linkusi kaupti drėgmę. Susidariusi stora pluta trukdo patekti orui. Siekiant ištaisyti padėtį, rekomenduojama dirvą patręšti. Tam ypač tinka organinės trąšos, durpės, smėlis. Rudenį tokią dirvą reikėtų giliai sukasti, paviršių supurenti ir padengti mulčiumi.


Rūgšti dirva


Rūgščią dirvą tenka pastoviai kalkinti. Tam tinka gesintos kalkės, klintys, dolomitas, pelenai kt. Jeigu dirvos rūgštingumas per didelis, prasčiai įsisavinamos maistinės medžiagos, blogiau tirpsta mineralinės medžiagos.


Kalkinga dirva


Kalkingoje dirvoje puikiai auga kopūstai, žirniai, pupelės. Venkite čia sodinti rūgščią dirvą mėgstančius augalus. Tokia dirva netinka bulvėms sodinti.


Kalkingą dirvą reikia gausiai tręšti organinėmis trąšomis. Mažesnius plotelius galima dengti storu mulčiaus sluoksniu (pavyzdžiui, medžių žievėmis ar pjuvenomis).


Suslėgta dirva


Į suslėgtą dirvą sunkiai patenka vanduo ir oras, todėl prastai vystosi augalų šaknys, mažėja deguonies. Tai reiškia mažesnį derlių. Sunkų dirvožemį reikia „palengvinti“. Rekomenduojama įteprti į dirvą smulkintų plytų, šiaudų, šakelių, medžio žievės. Į sunkią, drėgmę kaupiančią dirvą galima įmaišyti smėlio, padengti kompostu, mulčiumi.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis