Projektuojant namą želdiniai turi būti sodinami laikantis statybos techniniame reglamente „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytų namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimų.
Reglamente nustatyti tokie minimalūs sodinimo atstumai nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m, žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m, kitų medžių – 3 m. Gyvatvorės aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.
Beje, reglamente nurodomi ir leistini atstumai tarp želdinių ir statinių elementų, siekiant užtikrinti statinių mechaninį atsparumą ir pastovumą. Pavyzdžiui, atstumas nuo medžio kamieno iki pastato išorinės pusės turi būti ne mažesnis kaip 5 m, krūmo – 1,5 m, nuo medžių iki požeminių vandentiekio šilumos tinklų, jėgos ar elektroninių ryšių kabelių – ne mažesnis kaip 2 m.
Privačioje žemės valdoje sodinant ir prižiūrint želdinius privaloma vadovaujantis Medžių, krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėmis.
Tais atvejais, kai sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos išsikeroja kaimyniniame sklype ir trukdo juo naudotis, žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių augalų šaknis ir šakas, esančias jo teritorijoje, prieš tai įspėjęs už tai atsakingą kaimyną, nustatęs terminą joms pašalinti ir per šį terminą nesulaukęs jo atsako. Taip pat sklypo savininkas turi teisę skinti vaisius nuo kaimyniniame žemės sklype augančių želdinių stiebų ir šakų, esančių jo žemės sklype.
Kilus ginčui, ar želdiniai pasodinti nepažeidžiant kaimynų interesų, pirmiausia reikėtų kreiptis į rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūrą, kuri paves atlikti patikrinimą aplinkos apsaugos inspektoriui. Jei ir tai nepadeda, belieka vienas kelias – kreiptis į teismą.
