Nestabili oro temperatūra ir drėgmės perteklius sukelia mechaninius augalų pažeidimus, šaknų sistemos puvimą ir kitas problemas. Tinklalapis supersadovnik.ru rašo, kad iš esmės sniegas – puiki danga, tačiau jos dažnai nepakanka. Po sniego sluoksniu puikiai žiemoja patvarūs žemę dengiantys augalai, tačiau kitų rūšių augalams būtinos papildomos apsaugos priemonės. Be to, mūsų klimato juostoje šaltukas iš peties paspaudžia jau lapkričio mėn., o štai sniego neretai sulaukiame tik po Naujųjų. Taigi, žiemą, kai sniego nėra daug, nenaudojant papildamo apdangalo beveik neįmanoma išsaugoti šilumą mėgstančių augalų. Kokiomis medžiagomis geriausia dengti augalus?
Senoviniai dengimo metodai
Nuo medžių nukritę lapai – nebloga medžiaga augalams dengti, patikimai sauganti nuo pirmųjų besniegių šalnų ir vykstant puvimo procesams didinanti dirvos derlingumą. Tačiau ne visi lapai tinkami augalams dengti žiemą. Tobuliausiai šiam tikslui tiks ąžuolų lapai, neblogai funkciją atliks klevų, beržų ar kaštonų lapai, o štai vaismedžių lapai šiam tikslui neturėtų būti naudojami. Augalai dengiami tik sausais lapais, kuriuos patyrę sodininkai rekomenduoja rinkti į tinklinius maišus ir jais užkloti lysves. Tokios „pagalvės“ tampa puikiais improvizuotais nameliais augalams. Tiesa, lapuose mėgsta žiemoti pelės, todėl būtinai išdėliokite joms skirtus „skanėstus“ su nuodais.
Barstymas žemėmis – tai senas, laiko patikrintas metodas, tinkamas žemiems augalams apsaugoti. Nuo dirva apiberto augalo drėgmė greitai pasišalina, tačiau toks apklotas žiemą įšąla.
Dėl šios priežasties patartina naudoti ne įprastinę sodo dirvą, o kur kas lengvesnės struktūros durpių ir mėšlo mišinį. Dar svarbu nepamiršti, kad nederėtų žemių kastis aplink patį augalą, nes atidengsite jo šaknis.
Eglių ir pušų šakos tradiciškai naudojamos ūkiuose, kai netoliese yra miškas. Tokiomis šakomis uždengti augalai apsaugomi nuo šalto vėjo, šlapio sniego ir ledo šaltumo lietaus. Vis dėlto, tenka pripažinti, kad nors pačių augalų atsparumas speigams nepadidėja, po tokiu sluoksniu susiformuoja palanki oro terpė su tinkama ventiliacija. Tokia augalo neapkraunanti priedanga ir pavasarį jį pasaugos nuo deginančių saulės spindulių.
Šienas arba sausi augalų stiebai veiksmingumu prilygsta lapams, todėl ir jais galima dengti daugiamečius šilumą mėgstančius augalus. Kaip ir lapų atveju, dėl drėgmės medžiaga susiguli, sumažėja dangos laidumas orui, o augalams kyla ligų ir netgi žūties pavojus. Kur kas patikimiau ant lapų arba šieno dėti plėvelės ar kitokios vandeniui nelaidžios medžiagos sluoksnį, iš apačios paliekant tarpą orui. Dar galima šieną rišti kuokštais ir formuoti specialias į palapines panašias priedangas.
Modernūs dengimo metodai
Pastaruoju metu populiarėja šiuolaikinės medžiagos augalams dengti. Šių medžiagų neteks ieškoti miške, kainuoja jos ne tiek jau ir daug; be to, jos gali būti naudojamos pakartotinai. Tiesa, šias medžiagas reikia naudoti tinkamai.
Pašukinis – ganėtinai patvari ir kieta medžiaga iš lino ir džiuto. Šios medžiagos sudėtyje nėra priemaišų ar priedų, todėl ją galima įkasti į žemę nesibaiminant galimų padarinių. Šia medžiaga aprišami jaunų medžių kamienai, ji naudojama spygliuočiams nuo pavasarinių nudegimų saugoti, ja gali būti apklojamos rožės, didžialapės hortenzijos ir kiti šilumą mėgstantys augalai. Vis dėlto, ši natūrali medžiaga ne tik laidi drėgmei, bet ir linkusi ją sugerti, todėl prasidėjus atlydžiui sukuriama puvėsiams ir pelėsiams palanki aplinka, o per šalčius tokia medžiaga gali virsti kietu lediniu kiautu. Dėl šių priežasčių patartina tarp šio natūralaus audinio ir augalo palikti oro pagalvę.
Augalams apkloti nėra tinkami nenaudojami seni bulvių ar kitų daržovių maišai, jei jie neapdoroti fungicidais. Rulonais parduodamu pašukiniu be priemaišų žiemą galite augalus apkloti, o pavasarį – sukurti jiems pavėsį.
Neausta augalams dengti skirta medžiaga iš polipropileno praleidžia orą, drėgmę ir šviesą, saugo augalus nuo perkaitimo ir sušalimo. Ja galima dengti dirvą arba naudoti priedanginėms karkasinėms konstrukcijoms formuoti. 30 g/kv. m. tankio medžiaga apsaugos augalą spaudžiant iki 7 laipsnių šaltukui, o 60 g/kv. m. tankio audinys atlaikys stiprų vėją ir iki 9 laipsnių siekiančius šalčius. Be to, neausta medžiaga puikiai apsaugo nuo paukščių, nes yra ganėtinai tvirta ir atspari deformacijoms.
Pastaruoju metu itin populiarėja paruošti naudoti daugkartinio naudojimo užvalkalai. Jie pakankamai patvarūs, o jų sudėtyje nėra kenksmingų priemaišų. Toks užvalkalas apsaugo augalus nuo žemų temperatūrų poveikio, nudegimo saulėje, graužikų ir vabzdžių, pasižymi atsparumu aplinkos poveikiui ir neapsunkina oro cirkuliacijos. Rožėms dengti žiemą gaminami paruošti naudoti užvalkalai iš neaustos medžiagos. Juos lengvai užmausite ant karkaso iš polipropileno vamzdelių, tvirtinamų virš augalo.
