Priemonės, padėsiančios pagerinti grunto savybes

Priemone gruntui gerinti gali būti vadinama bet kokia medžiaga, kurios dedama į gruntą su tikslu pagerinti jo fizines savybes. Priklausomai nuo dirvos būklės, galima naudoti vieną ar kelias grunto gerinimo priemones.

Organinės dirvos gerinimo medžiagos: kiminai, durpės, sapropelis, medienos pelenai, žolė, kompostas, šiaudai, mėšlas, pjuvenos ir medienos pjuvenos, smulkinta spygliuočių žievė, nubyrėję spygliuočių spygliai, įvairių grūdų lukštai.

Neorganinės dirvos gerinimo medžiagos: vermikulitas, perlitas (vulkaninis stiklas), ceolitas, smėlis, keramzitas, pemza, pakuočių putplastis, hidrogelis.

Bet kurios rūšies dirvos gerinimo priemonė turi būti kruopščiai sumaišoma su gruntu, nes tiesiog pabėrus jos ant dirvos efektyvumas bus kur kas mažesnis.

Organinės dirvos gerinimo medžiagos

Durpės – supuvusios augalų ir gyvūnų liekanos, susiformuojančios pelkėse, padidintos drėgmės ir apsunkintos oro prieigos sąlygomis. Durpės naudojamos kaip grunto papildas, bet negali tapti jo pagrindu. Praturtinus dirvą durpėmis, gruntas tampa lengvesnis ir laidesnis orui, o organinės medžiagos kiekis dirvos sudėtyje padidėja. Durpės pasižymi rūgštinančiu poveikiu, jų sudėtyje nėra maistingųjų medžiagų, todėl jas naudojant papildomai dedamos trąšos.

Trupininės durpės pasižymi beveik tokiomis pat savybėmis kaip ir paprastos durpės, tik dėl grubesnės jų struktūros dirva tampa dar puresnė, nei naudojant sodo durpes.

Shutterstock nuotr.

Sapropelis. Gamtinė medžiaga, kurią sudaro dumblas ir pusiau suirę augalinės ir gyvūninės kilmės likučiai. Saprogelio sudėtyje gausu mikro ir makroelementų, biostimuliatorių ir antibiotikų.
Saprogelį galima naudoti gryną arba kaip priedą.

Smulkinta spygliuočių žievė – vienas iš epifitiniams augalams naudojamų substrato komponentų, naudojamas ir kaip sodo bei kambarinių augalų dirvai purumo suteikianti priemonė. Žievės laidumas orui ir drėgmės sugėrimo rodiklis priklauso nuo dydžio: drenažui naudojami didesni žievės gabalėliai, o maišyti su gruntu tinka smulkesni. Spygliuočių žievė tinkama erikiniams augalams, paparčiams ir orchidėjoms skirtiems substratams ruošti.
Lapuočių žievė substratams ruošti nenaudojama dėl jos sudėtyje esančių taninų, ribojančių augalų augimą.

Medžio anglis didina grunto laidumą vandeniui ir užkerta kelią jam gesti. Be to, anglis pasižymi puvimą stabdančiomis savybėmis. 12 l įprastinio grunto galima naudoti iki 1 l smulkintos anglies.

Stambių (apie 1 cm dydžio) anglies gabalėlių galima dėti į orchidinių, aroidinių ir sukulentinių augalų mišinius. Anglių kiekis neturėtų viršyti 3–8 proc. bendro dirvos kiekio.

Kiminai pasižymi aseptinėmis savybėmis. Jais praturtinus dirvą didėja grunto laidumas orui, jis drėkinamas tolygiai, gruntas apsaugomas nuo vandens užsistovėjimo (kiminai gali sugerti iki 20 kartų jų svorį viršijantį vandens kiekį). Jie gali būti naudojami kaip grunto papildas ir kaip drenažinė medžiaga sodinant kambarinius augalus. Kiminų sudėtyje maistingųjų medžiagų nėra, jie yra rūgštiniai, todėl įterpę į gruntą kiminų šiek tiek padidinsite ir dirvos rūgštingumą. Kiminai tinka orchidėjų, bromelijinių ir aroidinių augalų substratams ruošti. Į substratą juos galima dėti kartu su medžio anglimis.

Kokosų substratas – tai perdirbus kokosų žievę gautas produktas, kurio trečdalį sudaro kokosų pluoštas ir du trečdalius – kokosų dulkės. Kokosų pluoštas atsparus deformacijoms, savo struktūrą išsaugo iki 5 metų, net ir maišant jį su kitomis medžiagomis. Kokosų substratas pajėgus sulaikyti iki septynių kartų savo svorį viršijantį drėgmės kiekį, todėl padeda užtikrinti tolygų drėgmės pasiskirstymą grunte. Be to, naudojant jį šaknys aprūpinamos deguonimi. Kokosų substratas gali būti naudojamas kaip savarankiškas gruntas arba kaip sudedamoji grunto dalis, maišant santykiu 1:1.

Kokosų substrato sudėtyje gausu kalio ir kalcio, tačiau labai mažai azoto. Dėl šios priežasties būtina kartu naudoti ir azoto turinčių trąšų.

Mišiniai gruntui gerinti

Prekybos vietose galima įsigyti mišinių iš durpių, spygliuočių žievės, kiminų ar kokosų pluošto ir organinių trąšų, paruoštų įvairiomis proporcijomis. Tokie mišiniai yra praturtinti maistingosiomis medžiagomis ir gali būti naudojami tiek sode, tiek namuose.

Neorganinės kilmės dirvos gerinimo priemonės

Smėlis. Sodo ir kambariniams augalams auginti skirtam gruntui ruošti naudojamas plautas ir kaitintas stambus upių arba ežerų smėlis, kurio kiekis turi siekti 10–20 proc. bendros masės. Dėl smėlio padidėja grunto laidumas orui ir vandeniui. Vis dėlto, laikui bėgant smėlis nusėda apatinėje žemių sluoksnio dalyje, ją sukietina ir trukdo orui patekti prie šaknų.

Sėkloms daiginti ir įsišaknyti skirtų substratų sudėtyje smėlio kiekis gali siekti 40 proc. Tiek smėlio privalumu, tiek ir jo trūkumu gali tapti didelis svoris. Kitaip tariant, jei norite vazonui suteikti papildomos atramos, smėlis tiks kuo puikiausiai, tačiau jei lentyna, ant kurios stovi gėlės, yra ganėtinai trapi, tokio grunto svorio ji gali neatlaikyti.

Keramzitas. Statybinė medžiaga, rudos spalvos korėti rutuliukai, gaminami iš molio jį deginant. Keramzitas nesugeria vandens ir yra naudojamas drenažui. Suskaldžius keramzito rutuliukus į smulkesnes daleles, jas galima dėti į substratą, taip didnant dirvos laidumą orui.

Pagrindinis smėlio ir keramzito trūkumas – juose nėra maistingųjų medžiagų nebuvimas ir jie nesugeria skysčių. Dėl šios priežasties dabar naudojamos grunto papildymo medžiagos – ceolitas, vermikulitas ir perlitas.

Pucolanas – dar viena vulkaninės kilmės medžiaga, pasižyminti drėgmę sulaikančiomis savybėmis, dėl kurių dažnai naudojama ruošiant gruntą. Substratams ruošti skirtas pucolanas susmulkinamas ir sumaišomas su gruntu (pucolano kiekis – 10–15 proc.). Be to, pucolaną ir keramzitą galima naudoti ir drenažui (beriama į vazono dugną, sluoksnio storis – 5–7 cm).

Shutterstock nuotr.

Ceolitas. Ši medžiaga dažnai vadinama pačia tikriausia durpių konkurente. Kaip ir smėlyje, ceolite gausu silicio, tačiau skirtingai nuo pastarojo ši medžiaga yra biologinės kilmės mineralas. Tikslios ceolito sudėtyje esančių elementų proporcijos priklauso nuo vietovės, kurioje jis buvo išgautas. Bet kuriuo atveju ceolito sudėtyje yra augalų lengvai įsisavinamo silicio (iki 12 proc.), kalio, kalcio ir magnio, šiek tiek mažiau – boro, cinko, mangano, molibdeno ir žalvario.

Grunto purumui didinti siūloma įsigyti smėlio pavidalo ceolito (dalelių dydis – nuo 2 iki 3 mm). Naudojant tokį ceolitą galima beveik visiškai atsisakyti upinio smėlio. Dedant ceolito į gruntą (10–25 proc.), galima pagerinti chemines ir fizines jo charakteristikas. Gerų rezultatų pasiekiama maišant ceolitą su sapropeliu.

Dar viena naudinga ceolito savybė – jis gali sugerti trąšų perteklių. Maža to, trąšos neužrakinamos ceolite visiems laikams, o laipsniškai grąžinamos į gruntą, tokiu būdu užtikrinant reguliarų augalų maitinimą ir tuo pačiu nesudeginant šaknų sistemos. Lyg to dar būtų maža, iš esmės sumažinamos trąšų eikvojimo normos, todėl mažėja ir nitratų kiekis daržovėse bei vaisiuose.

Naudojant ceolitą gruntas paturtinamas aktyviu siliciu, o tai mažina augalų šaknų puvimo tikimybę.

Drenažui naudojamas stambesnis ceolitas.

Gruntas su ceolitu:
sukulentams – ceolito kiekis iki 50 proc.;
sodinukams – ceolitas su durpėmis (santykiu 1:10);
medžiams ir krūmams – sodinant galima dėti iki 25 proc. ceolito.
Su sapropeliu sumaišytas ceolitas gali smarkiai pagerinti fizines ir chemines grunto savybes.

Perlitas ir vermikulitas

Vermikulitas – mineralas, naudojamas gėlininkystės srityje. Dideliuose ūkiuose ir vykdant kraštovaizdžio darbus tiks ir stambesnis vermikulitas. Sodinant kambarinius augalus ir sodinukus į gruntą įmaišoma smulkaus ir vidutinio stambumo vermikulito, gerinančio grunto struktūrą.

Perlitas – mineralas, itin efektyviai padedantis didinti grunto purumą. Tiesa, perlito sudėtyje maistingųjų cheminių elementų nėra daug, o organinių – visiškai nėra.

Didžiausia vermikulito ir perlito teikiama nauda – dirvos purenimas ir jos struktūros gerinimas.

Putplasčio granulės

Naudojamos kaip perlito arba vermikulito pakaitalas. Galima maišyti su gruntu arba naudoti kaip drenažą. Kaip ir agroperlitas su vermikuplitu užtikrina substrato purumą. Be to, dėl termoizoliacinių savybių apsaugo augalų šaknis nuo peršalimo žiemą ir nuo perkaitimo vasarą.

Shutterstock nuotr.

Hidrogelis

Kambarinių augalų priežiūros srityje hidrogelis – polimeras, pasižymintis gebėjimu sugerti daug drėgmės, o jo apimtys gali padidėti kelias dešimtis kartų. Ši medžiaga virsta geliu, galinčiu atiduoti drėgmę augalų šaknims. Iš pradžių hidrogelis būna beformė skaidri masė. Tokiu pavidalu jį patogiau maišyti su gruntu.

Pagrindinis hidrogelio naudojimo tikslas – suteikti augalams nuolatinį vandens šaltinį. Sugėrusios vandenį granulės išbrinksta ir paskui dvi ar tris savaites grąžina jį pro jas praaugančias augalo šaknis – jo nereikia papildomai laistyti. Be to, hidrogelis be vandens gali savyje laikyti ir trąšas.

Dolomito miltai – trąšos milteliai, naudojami grunto rūgštingumui sumažinti. Dolomito miltai veikia lėčiau ir švelniau nei sodo kalkės – išskyrus rūgštingumo mažinimą. Įterpus į dirvožemį dolomito miltų galima pagerinti jo struktūrą, sustiprinti mineralinių trąšų poveikį ir padidinti kalcio ir magnio kiekį.

Naudodami baltąsias durpines samanas, kurios kitaip dar vadinamos kiminu, didinsite grunto rūgštingumą. Jį galima sumažinti įterpus dolomito miltų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis