Svarbu žinoti: kaip valdyti bendrą turtą?

Portalo skaitytoja teiraujasi, ką daryti, kai bendraturtis imasi veiksmų savo nuožiūra. Nuosavybės teise jai priklauso dalis namo, kitą dalį valdo kitas asmuo. Žemės sklypas taip pat padalintas dviem savininkams. Tačiau bendrai naudojamas kiemas ir šulinys. „Bendraturtis be mano sutikimo kieme pasistatė malkinę, prie pat namo – pavėsinę, o vos pusė metro nuo mano žemės ribos – geležinį garažą, per mano žemę pasidarė taką iš plytelių, – rašo moteris. – Jokių sutikimų nei buvęs bendraturtis , nei dabartinis bendraturtis neturi, malkinė užstoja privažiavimą prie mano žemės.“ Moteris klausia, kaip galima išspręsti šią problemą, kur galima kreiptis pagalbos.

Kaip portalui paaiškino Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė, Civiliniame kodekse nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Paklausime nurodyti be bendraturčio sutikimo pastatyti statiniai, tikėtina, sako V. Aliukonienė, priskirtini nesudėtingiems, kuriems nebuvo privalomas savivaldybės administracijos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas (SLD). Kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju, pagal teisės aktų reikalavimus, neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių (kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams) rašytinius sutikimus (susitarimus).

Nesudėtingo statinio statyba, neturint tokio dokumento, statybos valstybinės priežiūros aspektu šiuo atveju laikytina mažareikšmiu pažeidimu. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tokių skundų nenagrinėja.

Problema dėl nurodytos situacijos turėtų būti sprendžiama pagal civilinius santykius reglamentuojančius teisės aktus.

„Kaip jau nurodyta, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį, – sako V. Aliukonienė. – Nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis to daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Jeigu susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis.“

Bet kokiu atveju, bendrojo naudojimo sklypo dalys gali būti tvarkomos tik bendru sutarimu. Riba tarp sklypo dalių nelaikytina sklypo riba ir jos atžvilgiu netaikytinas statinių minimalaus 3 m atstumo iki sklypo ribos reikalavimas, nebent kitaip būtų bendraturčių nusistatyta notariškai patvirtintoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje, akcentuoja Statybos inspekcijos atstovė.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis