Jas vertina augalų kolekcionieriai bei gėlininkai, kurie nuolat ieško kažko įdomaus ir dar nematyto. Pabandykite auginti kurią nors vieną iš šių gėlių, pavyzdžiui, triliją. Jeigu ji sėkmingai pas jus įsitvirtins ir pražys, galėsite jausti džiaugsmą, kad prisijaukinote gražų ir nelengvai auginamą augalą, tuo labiau, kad gauti trilijos sodinuką Lietuvoje taip pat yra sudėtinga, bet pasistengus – įmanoma.
TRILIJOS (Trillium) paprastai pražysta balandį. Tai ne mūsų krašto gėlė, natūraliai auganti Azijos ir Amerikos drėgnųjų miškų paunksmėje. Mėgsta augti pavėsyje, todėl gerai jaučiasi medžių pavėsyje, kol dar neišsprogę jų lapai. Rūšių yra kelios dešimtys, o jų žiedai gali būti balti, geltoni, vyšniniai ar rausvi. Augalas labai puošnus, ir ne tik žiedais, bet ir lapais, kurie būna sodriai žali, platūs ir su tamsiomis dėmelėmis.
Žemę trilijos mėgsta derlingą, turinčią daug humuso, nerūgščią, drėgnoką, gerai drenuotą ir laidžią, kurioje vanduo neužsistovi. Trilijas dauginti nelengva, gal todėl jos ir nėra paplitusios, įsigyti jas sudėtinga, bet Lietuvoje yra keletas šių puikių gėlių augintojų, iš kurių galima įsigyti sodinukų. Trilijos kartais sunokina sėklas, bet šios ne itin daigios ir ilgai dygsta. Geriausia dauginti dalinant kerą, bet jis kerojasi lėtai, tad kartais nesėkmingai padalintas augalas visai nunyksta. Jų šaknys – tai mėsingi šakniastiebiai. Pasodintos vienoje vietoje gali augti daug metų, tik retkarčiais reikėtų patręšti. Augalai užauga gan nedideli, iki 20-40 cm aukščio.
Sodinti trilijas reikėtų pavėsingoje vietoje, o žiemai uždengti nebūtina – auginu jas ne vienus ir net per didžiausius šalčius nesu dangsčiusi. Balandžio mėnesį jos išleidžia lapus, vėliau ant žiedynstiebių skleidžiasi žiedai, kurie žydi gan ilgai. Puošnieji žiedai iš tiesų nėra žiedai, tai nedidelių žiedelių pažiedės, panašiai kaip puansetijų-puošniųjų karpažolių, dar vadinamų kalėdinėmis žvaigždėmis. Vasaros pradžioje žiedai pamažu nublunka ir nudžiūsta. Vėliau pamažu iki kito pavasario nunyksta ir lapai. Kai lapai pradeda džiūti – va tuomet ir yra geriausias laikas jas persodinti (jeigu tai būtina) arba dauginti dalinant kerą.
Iš beveik 50 trilijų rūšių Lietuvoje auginama keliolika. Dažniausiai auginama didžiažiedė (Trillium grandiflorum), margalapė (T. sessile), plačialapė (T. ovatum), stačioji (T. erectum), T. luteum, T. kurabayashii, T. flexipes, T. chloropetalum bei kitos. Kai kurios iš jų, kaip natūralioje gamtoje nykstantys augalai yra įtrauktos į tarptautinę Raudonąją knygą.Keletos trilijų rūšių šakniastiebiai yra naudojami farmacinėje pramonėje, iš jų gaminami diuretikai, antispazminiai, hormoniniai, steroidiniai ar saponinų turintys preparatai. Kai kurių trilijų lapai vartojami maistui. Bet geriau savamoksliškai nebandyti gydytis ar naudoti trilijų maistui, o tiesiog papuošti jomis savo kiemą ir grožėtis.