Aplinkos psichologas Colin Ellard kalbėdamas apie aplinkos poveikį žmogui, iškelia emocijų svarbą priimant sprendimus. Neuromoksliniai tyrimai patvirtina, kad emocijų vaidmuo sprendimų priėmime yra labai svarbus, galbūt netgi svarbesnis, nei racionalus mąstymas. Portugalų mokslininkas Antonio Damasio nustatė, kad kai žmogaus smegenyse yra pažeistos svarbios jungtys tarp emocinio ir racionalaus savęs suvokimo, jis nebesugeba priimti sprendimų. Tokį smegenų pažeidimą turintis žmogus negali padaryti net pačių paprasčiausių pasirinkimų, pvz., ką pavalgyti ar kur eiti papietauti. Tad mūsų sprendimai, dažnai atrodantys kaip racionalaus mąstymo produktai, iš tiesų labai stipriai siejasi su emocijomis.
Emocijomis pagrįstą sprendimų priėmimą mes paveldėjome iš savo pirmtakų, per juos esame susiję su instinktyviu gyvūnų pasauliu, kur reikia veikti staigiai - ten nėra laiko galvojimams. Tas „pilve kirbantis jausmas“, per kurį mes „pagauname“ kūne sukilusią emociją ir galime suprasti siunčiamą žinią, dažniausiai turi vieną iš dviejų reikšmių - „bėk“ arba „griebk“. Mūsų pirmtakams toks „emocijos pagavimas“ reikšdavo gyvybės išsaugojimą („bėk, nes pražūsi“) arba potencialią galimybę („griebk ir būsi sotus“). Nors gyvename kitokiose aktualijose, tačiau priimdami sprendimus ir dabar šiais pajautimais daugiau ar mažiau vadovaujamės. Pasak Antonio Damasio, mes esame ne „mąstančios mašinos, kurios jaučia“, o „jaučiančios mašinos, kurios mąsto“.
Kai ieškome gyvenamo būsto, renkamės ne tik sienas, lubas, langus, grindis, kambarius ar vaizdą už lango. Iš tiesų mes ieškome erdvės, kurioje kursime savo namus. O namai nėra vien tik racionaliai sudėliotų sprendimų virtinė. Juose mes gyvename, išgyvename, patiriame daugybę emocijų, esame apsupti įvairių pojūčių. Buvimo namuose jausmą atsinešame iš ankstesnių patirčių, kurios mumyse daugiausiai susikaupia per pojūčius ir emocinius išgyvenimus. Racionaliai ne visada galime paaiškinti, kas mums yra namai, tačiau atsidūrę namų jausmą atliepiančiose vietose, mokame tai „pagauti“- per sukilusią emociją. Ir tada turime pasirinkimą ignoruoti tą „pilve kirbantį jausmą“, nes yra visa eilė racionalių paaiškinimų, kodėl nereikėtų juo remtis; arba pasitikėti šiuo jausmu, sakančiu, kad reikia „griebti surastą grobį“ arba „bėgti“. Tuomet jau galime žiūrėti, kaip ši „pagauta“ emocija dera su racionaliais argumentais.
Toli gražu nesiūlau renkantis būstą remtis tik emocijomis. Tai jau būtų kitas kraštutinumas, galintis užgožti jau minėtus išties svarbius praktinius momentus. Tačiau priimant šį svarbų sprendimą kviečiu nenuneigti emocijų - tas „pilve kirbantis jausmas“ gali sakyti ne mažiau reikšmingus dalykus nei mūsų racionalus protas.
Šaltinis: www.namuterapija.lt
