Visų pirma, siūlau padaryti takoskyrą tarp visiškai baltos ir tos, kuri turi daugybę atspalvių. Vieną iš jų pavadinčiau „sintetine“ o kitą „natūralia“. Ne taip seniai, kol dažai buvo gaminami kalkių ir kreidos pagrindu, viskas buvo ramu. Sąmyšis prasidėjo tuomet, kai chemijos pramonė sukūrė akinamai baltą spalvą, kuri pradėta naudoti labai plačiai ir dažnai be nuovokos. Maža to, ji tapo net labai populiari, nes turėjo stiprų užnugarį. Pažvelgus į istoriją, viskas taps aiškiau.
Priimta manyti, kad „sintetinės“ balos spalvos tėvai yra XX a. architektai modernistai Le Corbusier, Mies van der Rohe bei architektūros ir meno mokykla Bauhauzas. Jie iš tiesų naudojo baltą spalvą kaip priemonę skirtą stilistiniam kraštutinumui pasiekti, tačiau jų paletė buvo gerokai turtingesnė ir jie mielai naudojo neutralius tonus – dramblio kaulo, kremo, šampano ir t.t. Taigi modernistai puoselėjo „natūralių“ spalvų koncepciją.
1930-taisiais metais Skandinavijoje pasirodė supaprastintas funkcionalus stilius, kuris natūralios balintos drobės atspalvį pakeitė į akinamai baltą, derantį su šviesia mediena bei natūraliomis medžiagomis. Daugelis dizainerių, tarp kurių garsieji Arne Jakobsenas ir Alvaro Alto, laikėsi šios krypties. Ją perėmė ir savaip interpretavo didžiausias pasaulyje baldų gamintojas IKEA. Spalvinių niuansų atsisakymas ir vienos spalvos naudojimas didina pardavimus. Vonios, virtuvės baldų dizainui idealiai tiko švaros įspūdį žadinanti „sintetinė“ balta. Nesunku įsivaizduoti kokią milžinišką įtaką „IKEA baltos“ spalvos populiarumui turėjo ir tebeturi šis gamintojas, kurio baldų reklamos apimtys didžiausios pasaulyje.
Akivaizdu – baltą spalvą išpopuliarino vikingų palikuonys. Tačiau koks paradoksas! Patys jie teigia, kad „sintetinės“ baltos spalvos skandinaviškas interjeras yra plačiai paplitęs mitas. Jie teigia, kad šiauriečiai mato kur kas daugiau subtilių niuansų sniege, negu tie kurie gyvena vidutiniame klimate. Skandinavų baltos spalvos suvokimas apima smulkią pereinamųjų atspalvių gradaciją nuo kiaušinio lukšto baltumo, kreminės ir t.t Jiems tai nėra šalta spalva, turinti konatacijų su ligonine, bet asocijuojasi su lengvumu ir blizgesiu, saulės šviesa, spindesiu ir žvakių šviesa. Iš tiesų, atidžiai įsižiūrėjus į populiariausių Švedijoje dažų kompanijos ALCRO baltos spalvos tonus, matyti kokie jie natūralūs ir minkšti.
Nors vaizdas aiškėja, lieka dar viena klausimo dalis – naudingumas. Biblijinis mitas sako, kad Dievas, kurdamas Rojaus sodą, pasirūpino, kad jis būtų ne tik gražus, bet ir naudingas (Per 2,9). Evoliucijos psichologijos mokslininkai, kurie remiasi savanų teorija teigia, kad žmogaus ilgą laiką gyvenęs gamtoje, pasąmonėje turi išlaikęs stiprų instinktą gyventi natūralioje aplinkoje. Todėl jie vienareikšmiškai pasisakytų už senąją, gamintą kalkių ir kreidos pagrindu. Bet to tyrimai, atlikti ligoninėse, geriausiai iliustruoja, kad gamtos ir „natūralių“ spalvų apsuptyje žmogus sveiksta greičiau ir tokia aplinka turi terapinį poveikį.
Taigi, renkantis baltą, svarbu suprasti, kad „sintetinė“ ir „natūrali“ turi skirtingus tikslus ir charakterius. Pirmoji tinkama greitai ir steriliai ateities kosminių technologijų koncepcijai, o kita kuria lėtą, ramią sodo atmosferą, turinčią konatacijų su praeitimi ir istorija. Svarbu sąmoningas pasirinkti kokioje aplinkoje, su kokiomis asociacijomis, norime gyventi, nes emocijas ir pojūčius turėsime skirtingas.
Aš renkuosi baltą natūralią. O Jūs?
Šaltinis: www.valaviciute.lt
