Kolonų naudojimas interjere leidžia išplėsti erdvę, suteikti jai lengvumo ir paaukštinti lubas.

Kolonos būna trijų tipų – apvalios, daugiabriaunės ir sudėtinės, kuriose naudojami tematiniai siužetai. Įdomiausias variantas, žinoma, yra sudėtinės kolonos, kurios dažniausiai kuriamos kai titanų, graikų dievų skulptūros ar tiesiog kaip vynuogienojų kompozicijos. Tokių kolonų naudojimas interjere – gan rizikingas žingsnis, kadangi reikalauja ypatingo tikslumo ir kruopštaus medžiagų pasirinkimo.

Kolonos naudojamos didžiulėse erdvėse kaip laikančiosios konstrukcijos, tačiau vis dėlto dažniausiai jos įrengiamos tik kaip dekoratyvinis elementas. Efektingiausiai kolonos atrodo, jei jos įrengtos simetriškai įėjimui, durims, langams, sienų nišoms, židiniams, laiptinėms.

Kolonos gali pagelbėti atskiriant patalpos zonas – taip galima išvengti papildomų sienų ir išlaikyti natūralų patalpų apšvietimą.

Kolonos gali būti iš pačių įvairiausių medžiagų – medžio, plieno, natūralių mineralų, tarp jų – pusbrangių akmenų, polimerų. Renkantis medžiagas, dėmesys kreipiamas į kolonų eksploatacijos sąlygas – patalpos drėgnumą, temperatūrą, taip pat medžiagos savikainą.

Ekonomiškiausias variantas – kolonos iš putų polistireno, kolonos ir puskolonės gali būti montuojamos iš gatavų blokelių, kurie sujungiami ir suklijuojami. Kolonoms gali būti parenkama norimo stiliaus apdaila – graikiško, romėniško ar šiuolaikinio stiliaus.

Brangesni kolonų variantai – iš brangaus medžio, granito, onikso ir kitų mineralų. Atskirai reikia paminėti gipsą, kuris leidžia kurti įvairiai ornamentuotas kolonas, jis lengvai modifikuojamas, nedegus, tačiau prireiks papildomų apsaugos priemonių, norint gipsą naudoti vonios kambariuose.