Lietuvoje įmanoma užsiauginti bananų

Vėl Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijoje žydi bananai. Ir nieko tai nebestebina, nes labai dažnai surandame informacijos apie tai, kad vienur ar kitur Lietuvoje žydi ir dera šie svetimžemiai augalai. Tik lenktyniaujame, įvardydami, kad turime aukščiausią, daugiausiai vaisių užauginusį ar dar kokį nors išskirtinį.

Mūsų atvejis taip pat neeilinis – vienu metu žydi ir dera net du augalai.

Šiuo augalu tikrai verta domėtis, nes yra labai naudingas. Tai yra vienas iš seniausių kultūrinių augalų. Dabar bananai užima 4 vietą (po vynuogių, citrusinių ir obuolių) pagal vaisių derliaus dydį pasaulyje – 28 mln. tonų kasmet. Maistui naudojami ne tik vaisiai, bet ir jauni lapai bei žiedai. Kadangi vaisiai sunoksta transportuojant, tai galima gabenti į tolimus kraštus ir ten jais mėgautis. Kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje. Iš kitų rūšių (pluoštinio banano (Musa textilis Nee) lapų gaminamas tvirtas, jūros vandeniui atsparus manilos pluoštas, skirtas virvių, demblių, lynų pynimui. O kaip dekoratyvūs augalai gali būti naudojami interjero ir eksterjero želdinimui. Trumpai tariant, augindami bananus turėsime ką pasikloti ir užsikloti, bus maisto ir susikursime gražią aplinką.

Bananai yra kilę iš Pietryčių Azijos drėgnųjų atogrąžų miškų. Indijoje jie laikomi moteriškumo ir vaisingumo simboliu, nes vaisiai vystosi partenokarpiškai, be apvaisinimo. Sakoma, kad juose yra įsikūnijusi deivė Parvatė, dievo Šivos žmona, kuri savo vaikus pagimdė be vyriškojo prado. Todėl bananų žiedais Indijoje yra puošiamos Šivos šventyklos.

Užkariautojas Aleksandras Makedonietis 327 m. pr. Kr. šiuos augalus pamatė Indijoje. Europoje bananai manoma pasirodė X amžiuje. XIV a. pradžioje jie plačiai paplito Karibų jūros salose, Pietų ir Centrinėje Amerikoje.

Bananų rūšių skaičius vis mažėja. Skirtinguose šaltiniuose nurodoma, kad yra 25 – 40 rūšių. Senose knygose įvardijama apie 70. Dabar tiriant nustatoma, kad daug bananų, kurie buvo laikomi rūšimis yra jų veislės. Žmonės, norėdami turėti besėklių vaisių, augalus kryžmino. Todėl plačiai yra paplitę rūšinių augalų hibridai - triploidai ir tetraploidai. Dauguma veislių išvesta sukryžminus paprastąjį ir mažąjį bananus.

Bananai savo išvaizda labai skiriasi nuo kitų augalų. Sunku patikėti, bet tai yra žolės. Iš jų stiprių šakniastiebių išauga trumpi stiebai, virš žemės paviršiaus pakylantys tik apie sprindį – 15 cm. O visa matoma antžeminė kelių metrų aukščio dalis yra sudaryta tik iš lapų. Lapamakštės glaudžiai apsupa viena kitą, suformuodamos netikrą stiebą. Priklausomai nuo rūšies, jis gali būti iki 14 m aukščio ir 30 cm storio žemės paviršiuje. Lapalakščiai elipsiški, 2 – 3 m ilgio, iki 50 cm pločio, šviesiai žali, padengti plonu vaško sluoksniu. Turi plačią centrinę gyslą, nuo kurios plunksniškai išsidėsto siauresnės. Pučiant vėjui per jas lapai suplyšta. Todėl gamtoje bananai nėra puošnūs augalai, turi sudriskusius lapus. 

Bananų rūšių skaičius vis mažėja. Skirtinguose šaltiniuose nurodoma, kad yra 25 – 40 rūšių. Senose knygose įvardijama apie 70. Dabar tiriant nustatoma, kad daug bananų, kurie buvo laikomi rūšimis yra jų veislės.

Žiedai maži, išsidėstę didžiulėje kekėje. Ji susiformuoja ant stiebo ir per lapamakščių vidurį išauga iki augalo viršūnės. Būna stačios ir nulinkusios kekės. Ant žiedynkočio daug spalvotų pažiedžių, kurioms atsilenkus pasimato grupelė gelsvų žiedų. Kekės apačioje yra vienalyčiai moteriški arba dvilyčiai žiedai – čia užmezgami vaisiai, o viršūnėje vienalyčiai vyriški, kurie peržydėję nubyra ir palieka pliką žiedynkotį. Esant tinkamoms sąlygoms, žydėti pradeda po 18 – 36 mėnesių augimo. Žydi vieną kartą gyvenime. Tokie augalai vadinami monokarpiniais. Žydėjimas ir derėjimas tęsiasi 4 – 6 mėnesius. Sunokus vaisiams, lapai pageltonuoja ir tas ūglis žūva. Bet iš šakniastiebių auga kiti ūgliai, kurie po atitinkamo laiko tarpo sužydės.

Vaisiai 3 – 40 cm ilgio ir 2 – 8 cm skersmens išlenkti cilindriški bananvaisiai. Prekinis jų vardas – bananas. Jų žievė gali būti plona arba stora, geltonos, rožinės, žalios, sidabro spalvos. Vaisių minkštimas nuo baltos iki oranžinės spalvos. Vienoje kekėje būna iki 300 vaisių.

Bananų sėklos yra netaisyklingos formos, tamsiai rudos, apie 4 mm skersmens, kietos, todėl vaisiai su sėklomis, netinka maistui - turi mažai minkštimo. Sėklas turi rūšiniai augalai.

Dabar populiariausias ir dažniausiai dėl vaisių yra auginamas mažasis bananas (Musa acuminata Colla). Dauguma kultūrinių veislių išvesta panaudojant šią rūšį. Suformuoja apie 6 m aukščio kelių tariamų stiebų kuokštą su ilgais išlenktais lapais ir nulinkusiu žiedynu. Pažiedės blankiai rausvos. Vaisiai ilgi, išlenkti. Ypač vertinga atspari ligoms yra veislė ‘Dwarf Cavendish‘ užauga 1,8 – 2,5 m aukščio. Rūšis paplitusi 10 – 12 sumedėjusių augalų ištvermingumo zonoje.

Hibridiniai Musa x paradisiaca bananai turi M. acuminata ir M. balbisiana genų. Jų aukštis būna iki 8 m. Lapai 2 – 2,5 m ilgio su rudomis dėmėmis. 1,5 m ilgio žiedynas nukaręs. Žydi ir dera praėjus 18 mėnesių po naujo ūglio pasirodymo iš šakniastiebio. Rūšis paplitusi 10 – 12 sumedėjusių augalų ištvermingumo zonoje.

Vienas iš įdomiausių yra pūkuotasis bananas (M. velutina H.Wendl. & Drude). Taip pat žemaūgis – užauga iki 1,8 m aukščio. Jų žiedai geltoni, pažiedės raudonos. Vaisiai maži, rožiniai, sunokę patys nusilupa. Sakoma, kad tai patys skaniausi, aromatingiausi vaisiai. Augalai paplitę 9 – 12 sumedėjusių augalų ištvermingumo zonoje.

Yra ir puošnialapių bananų. Tai spalvingasis bananas (M. ornata Roxb.). Auga Birmoje ir Bangladeše. Žiedynas stačias, pažiedės rožinės, aukštis iki 3 m. Jų lapalakščiai šalia pagrindinės gyslos yra raudoni. Tariamieji stiebai liekni, vaškuoti, pilkai žali, išmarginti juodomis dėmėmis. Rūšis paplitusi 11 – 12 sumedėjusių augalų ištvermingumo zonoje.

Raudonojo banano (Musa uranoscopos Lour) jauni ūgliai yra žaliai raudoni. Lapalakščiai 75 cm ilgio ir 30 cm pločio. Žiedynas status. Šalia 15 cm ilgio purpurinių pažiedžių yra du maži žiedai. 10 cm ilgio vaisiai žaliai rožiniai, sunokę – geltonai rudi. Rūšis paplitusi 10 – 12 sumedėjusių augalų ištvermingumo zonoje.

Atspariausias žemoms temperatūroms yra japoninis bananas (M. basjoo Siebold). Rašoma, kad jis gali žiemoti rajonuose, kuriuose gerai dera vynuogės. Gerai uždengus šaknis, tveria -10°C šaltuką.
Dauginami bananai sėklomis ir kero dalijimu. Sėklos sėjamos pavasarį. Jos sudygsta per mėnesį, esant 24 – 28°C temperatūrai. Daigai auga labai greitai, todėl geriausiai yra sėti po vieną sėklą į 10 cm skersmens vazonus. Paaugę augalai persodinami į didesnius indus. Tręšiami intensyviai azotinėmis trąšomis.

Auginami šiltose patalpose. Žiemą temperatūra turi būti aukštesnė, negu 16°C. Vėsesnėse patalpose lapai pasidaro dėmėti. Jie žūva prie 2°C. Mėgsta šviesias vietas. Laistomi gausiai, nes didžiuliai lapai išgarina daug vandens. Sodinami į dideles talpas – nuo to priklauso augalo aukštis, lapų skaičius. Jeigu indas yra mažas, tai ir aukštaūgės rūšys bus žemesnės, turės tik 3 – 4 lapus. Tręšiami gausiai ir intensyviai, pirmus du metus su daug azoto turinčiomis trąšomis, vėliau su fosforinėmis trąšomis. 

Tikrai galima užsiauginti Lietuvoje bananų vaisių. Svarbiausia yra pasirinkti tinkamą augalą. Pagal patalpos, kurioje bus auginamas, aukštį turime išsirinkti reikiamą veislę.

Tikrai galima užsiauginti Lietuvoje bananų vaisių. Svarbiausia yra pasirinkti tinkamą augalą. Pagal patalpos, kurioje bus auginamas, aukštį turime išsirinkti reikiamą veislę. Informaciją galime rasti knygose ir internete. Jeigu auginsime iš sėklų, tai tokio augalo vaisiai taip pat bus su sėklomis. Geriausiai įsigyti atžalą nuo jau derančio augalo.

Bet ir be vaisių bananai yra puikūs augalai. Jų vešli, sodriai žalia lapija sukuria jaukią, malonią aplinką. Gali būti naudojami tiek mažiems kambariams, tiek didelėms erdvėms želdinti. Yra išvestos veislės, kurios užauga tik iki 0,5 m. aukščio. Kadangi bananai yra žolės, tai auga labai greitai. Jeigu reikia aukštai patalpai didelio augalo ir negalite išlaidauti, tai aukštaūgių bananų sėklos būtų pats tinkamiausias pasirinkimas.

Per pirmus metus gerai prižiūrint užaugtų iki 2 – 3 m aukščio. Tik statykite bananus taip, kad vaikštant nereikėtų jų kliudyti – suplyš lapai. Bet nepergyvenkite, jeigu taip atsitiko – nupjaukite viską, kas negražu, greitai ataugs, kuk tai žolė.

Vasarą, atšilus orams, galima išnešti į lauką. Tik statykime užuovėjoje, saugokime nuo šalto lietaus. Į patalpą reikėtų įnešti, kai oras pradeda vėsti, naktimis temperatūra nukrenta iki 10 – 12°C.
Artėja pavasaris, ieškome parduotuvėse daržovių ir gėlių sėklų. Kartu siūlau nusipirkti bananų sėklų ir užsiauginti pačią didžiausią žolę, kuri yra ir daržovė, ir gėle. Patikėkite, bus įdomu.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis