Išsimatavau voko dydį ir išdėliojau beveik dvigubai didesnį stačiakampį vilnos.

Išdėliotą vilną uždengiame tinkleliu.

Sušlapiname ir atsargiai apveliame.

Nuimame tinklelį, atsargiai veliame rankomis.

Uždengiame burbuline plėvele ir veliame.

Nuimame plėvelę ir veliame rankomis.

Suvyniojame į ritinėlį ir kočiojame.

Veliame suvynioję į bambukinį kilimėlį.

Keičiame puses.

Nuveltas kilimėlis-pieva.

Skrituliukas gėlytei.

Apdėliojame vilna.

Uždengiame tinkleliu ir šlapiname.

Nuimame tinklelį ir atsargiai veliame rankomis.

Kraštus teks užlankstyti.

Užlankstyti kraštai kitoje pusėje.

Dėliojame vilną kitai gėlytei.

Dengiame tinkleliu ir šlapiname.

Užlankstome kraštus.

Veliame tarp plėvelės sluoksnių.

Veliame rankomis.

Veliame bambukiniame kilimėlyje.

Vilna turi gerai sukibti.

Sukarpome žiedlapius.

Gėlytes išimame iš formų, dar patriname pirštais lapelius ir einame skalbti. Pirmiausia gerais išskalaujame karštu, paskui – šaltu vandeniu. Nuspaudžiame ir pirštais formuojame lapelius. Paliekame džiūti.

Išdžiūvusias gėlytes sudedame į vieną, susiuvame. Viduryje dar iš karoliukų padariau „kuokelius“ (nuotraukoje nematyti, nes mano aparatas iškeliavo į Kaziuko mugę). Suformuoju gėlytę. Kitoje pusėje prisiuvu užsegimą sagei.

Žalią veltą kilimėlį sulenkiu į 3 dalis (kad gautųsi kaip vokas) ir susiuvu kraštus. Į vidų dedu dovanų voką. Užlenkiu kraštą, prisegu aguoną. Štai ir mano dovana supakuota pavasariškai. Aguoną vėliau galima naudoti kaip sagę, o vokelį – irgi kam nors.

Gražaus ir Jums pavasario!