Dažniausiai pasitaikančios klaidos renovuojant pastatus: nukrypimai nuo projektų siekiant sutaupyti sąnaudas bei pasirenkamos pigiausios ir nekokybiškos medžiagos. Taip pat tinkuojami cokoliai prie uždarų nuogrindų, nes dėl šios priežasties pleišėja ir trupa cokolių tinkas. Pasak VGTU vyresniojo mokslo darbuotojo Česlovo Ignatavičiaus, kai cokolis tinkuojamas, būtina prie jo taikyti atvirą vėdinamą – drenuojamą ir iš akmenų padarytą nuogrindą.
Kita statybose pasitaikanti klaida – darbus atlieka nepakankamai patyrę ir nekvalifikuoti meistrai, kurie nesilaiko pastatų šiltinimo technologijų ir gamintojų nurodytų taisyklių. Dažnai tokie meistrai polistireninio putplasčio plokštes prie šiltinamos sienos klijuoja neteisingai ir padrikai, todėl paliekami tarpai, kuriais šiluma pro atvirus plyšius išeina lauk. Patyrę ir kvalifikuoti meistrai tokių klaidų dažniausiai nedaro. Č. Ignatavičiaus nuomone, jeigu darbuotojas neturi reikiamos kvalifikacijos, jis neturėtų imtis statybos darbų. Jis pabrėžia, kad tik reikalaudami atsakomybės bei kokybės iš dirbančio meistro, galėsime turėti gerus rezultatus.
Efektyviausi pastatų šiltinimo polistireniniu putplasčiu būdai
Pirmiausia būtina atkreipti dėmesį, jog polistireninį putplastį reikia naudoti tik tą, kuris Lietuvoje yra įteisintas bei sertifikuotas, o taip pat naudojamas pagal gamintojų paruoštas rekomendacijas ir taisykles. Statybų ekspertai, dėl aukštos gaminio kokybės, dažniausiai rekomenduoja pastatus šiltinti, būtent, Lietuvos gamintojų polistireniniu putplasčiu.
Tuo tarpu efektyviausias šiltinimo būdas yra iš išorės, kai polistireninis putplastis padengiamas kompozicine tinkuojamąja sistema. Šis būdas yra patikimas ir patikrintas moksliniais tyrimais bei taikomas visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Vokietijoje (bei daugelyje kitų Europos šalių) apie 80 procentų daugiabučių namų šiltinama polistireniniu putplasčiu. Toks šiltinimo būdas yra ilgaamžis ir dvigubai pigesnis už šiltinimą taip vadinamomis „ventiliuojamomis“ sistemomis, kai izoliacija metaliniame karkase yra uždengiama apdailos plokštėmis. Dr. Č. Ignatavičius pabrėžia, kad pastaraisiais metais atlikti modernizuotų daugiabučių namų tyrimai rodo, kad po to, kai buvo sugriežtinti reikalavimai tinkuojamų sudėtinių termoizoliacinių sistemų montavimui, šiltinimo kokybė šiomis šiltinimo sistemomis Lietuvoje ženkliai pagerėjo, o defektų - beveik neaptinkama.
Pasak jo, svarbu nepamiršti ir to, jog dirbti su polistireniniu putplasčiu yra patogu bei saugu, nes jame nėra žmonių sveikatai pavojingų plaukelių. Dirbant nereikia naudoti jokių specialių apsaugos priemonių, o pati medžiaga pakankamai lengva. Polistireninį putplastį sudaro net 98 procentai į kapsules uždaryto oro, tad jis nepūva, nesudrimba, jo neprapučia vėjai, į jį neprasiskverbia teršalai. Taip pat būtina pabrėžti, kad ši termoizoliacinė medžiaga nekeičia savo savybių per visą eksploatavimo laikotarpį.
Komentarą parengė VGTU vyresnysis mokslo darbuotojas ir Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius.
