Pastebėjau, kad nors pietiečiai langus uždengia užuolaidomis ar kaip kitaip, kambaryje esančius tamsius minkštus baldus jie užkloja šviesiu medvilniniu audeklu. Kambario temperatūra dėl to nepasikeičia, tačiau jausmas toks, kad erdvės ir oro daugiau. Kai karšta, reikia suvynioti kilimą.
Grindis prabraukus drėgnu skuduru kambaryje tikrai būna daug gaiviau nei padirbėjus siurbliu. Mano draugai italai patarė: jei dėl karščio sunku užmigti vakarais, svarbu žinoti, kas tą karštį spinduliuoja. Jei taip yra dėl saulės įkaitusio asfalto ir betono kieme, kuris naktį išspinduliuoja per dieną sukauptą šilumą, reikia pietų ir vakarų pusėse pasodinti medžių. Nuo karščio įkaitusias sienas puikiai gelbsti vijokliniai augalai. Specialistai tikina, kad jie sugeria 50 proc. karščio.
Pietiečiai vasarą namus stengiasi gerai išvėdinti. Geriausiais jų pagalbininkas būna skersvėjis. Oro cirkuliacija namuose smarkiai pagerės, jei toje namo pusėje, iš kurios pučia vėjas, bus atidarytas žemiau esantis langas, o kitoje pusėje – aukščiau esantis. Beje, toje pusėje, iš kurios pučia vėjas, langas turėtų būti pravertas kiek mažiau nei priešingoje.
Karštis labiau juntamas, jei ore daugiau drėgmės. Todėl daug kur naudojamai specialūs oro sausintuvai, tačiau galima ir paprasčiau pasirūpinti, kad patalpose drėgmės būtų kuo mažiau. Jei jūsų namuose yra daug augalų, vasaros dienomis perneškite juos į kambarius, kuriuose rečiau lankotės, nes augalų lapai į orą išskiria vandenį. Vonios duris laikykite uždarytas, ypač nusiprausę po dušu: lai garai lieka vonioje.
Maistą gaminkite gerai vėdinamoje vietoje, naudokitės garų surinktuvu. Karštomis dienomis mikrobangų krosnelę reikėtų naudoti dažniau nei viryklę, nes ji kaitina tik viduje esantį maistą, o ne aplinkos orą.
Kai pradėjau domėtis, kas prikaitina namus, nustebau sužinojęs, kiek šilumos į orą išskiria elektros prietaisai. Todėl dabar išjungiu ar net ištraukiu iš elektros lizdo viską, kuo nesinaudoju. Kam kaitinti orą? Beje, jei paliksite uždarame kambaryje veikiantį ventiliatorių, oro temperatūra jame ne nukris, o dar labiau pakils. Taip atsitinka todėl, kad ventiliatoriai iš tiesų nevėsina oro, o tik gerina jo cirkuliaciją. Tačiau jei prieš ventiliatorių padėsite šiek tiek ledo, oras atvės.
Karščio keliama rizika
Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.). Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai.
Veikiant karščiui, žmogaus organizmas turi sunkiai dirbti tam, kad palaikytų normalią kūno temperatūrą. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunama, ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti. Normalią termoreguliacijos veiklą trikdo per didelė aplinkos drėgmė, senyvas amžius, karščiavimas, skysčių netekimas, širdies ligos, sutrikusi kraujotaka, alkoholio vartojimas, kai kurie vaistai ir kt.
Didžiausią riziką susirgti veikiant karščiui turi kūdikiai ir vaikai iki keturių metų amžiaus; senyvo amžiaus (65 metų ir vyresni) asmenys; antsvorį turintys asmenys; asmenys, kurie pervargsta dirbdami ar sportuodami bei asmenys, sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, epilepsija, psichinėmis ligomis.
Rekomenduojama karštą dieną dažniau užsukti į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pavyzdžiui, prekybos centrus). Keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, ženkliai sumažėja su perkaitimu susijusių negalavimų atsiradimo tikimybė.
Naudojant kondicionavimo sistemas žinotina, kad labai didelis temperatūrų skirtumas tarp aplinkos oro temperatūros ir oro temperatūros patalpoje gali sukelti peršalimo ligas. Reikėtų laikytis techninėje kondicionavimo sistemos dokumentacijoje nurodytų rekomendacijų.
