Rudenį, atvėsus orams ir prasidėjus rudeninėms šalnoms, medžių ir krūmų lapai tampa itin spalvingi, nusidažo raudono purpuro ar aukso spalvomis ir gana greitai atsisveikina su gyvavimu – lėtai krinta žemėn. Kodėl taip nutinka? Tuo metu lapuose dėl sintetinamų specialių hormonų, lapkotis lengvai atsiskiria nuo šakos, o dėl gausaus lietaus, vėjo gūsio ar po stipresnės šalnos lapai lengvai nukrinta. Tas procesas kasmet kartojasi, o po žiemos šalčių, kitą pavasarį medžiai vėl išskleidžia naujus lapus. Po lietaus nukritę lapai tampa slidūs, tad gėrintis jų grožiu, einant lapų nuklotu taku, reikia tai daryti itin atsargiai, neskubant.

Lapai – kompozicijose ir puokštėse

Nukritę lapai atkreipia mūsų dėmesį, norisi prisirinkti jų puokštę, o gal dar daugiau – visą šūsnį ir parsinešus šio trapaus grožio pasipuošti namus.

Rožytės iš klevo lapų: tinka natūralūs (nelyginti lygintuvu), tik ką surinkti parke ar kieme klevo spalvingi lapai. Taip pat reikia siūlų, vazos arba kito tinkamo dekoratyvaus indo. Ir kambarys nušvis ryškiomis rudeninėmis klevų spalvomis.

Vainikas iš klevo, liepos, buko, skroblo, ąžuolo ir kt. medžių lapų: puikus durų, sienos ar stalo dekoras. 

Rudeninių lapų eglutė: ant stovo galima sunerti įvairių medžių ir krūmų lapus, derinant spalvas ir lapų formas. Patartina jų pasirinkti skirtingų ar nuo vienos rūšies sumedėjusių augalų.

Išlyginti lapai: galima klevo, ąžuolo ar kt. lapus išlyginti lygintuvu. Ir iš tokių lapų, spalvingų rudeninių vaisių paruošti kompoziciją. Išlyginti lapai gerai išlaiko spalvą, nepakinta jų forma.

Kaip naudingai panaudoti rudeninius lapus?

Lapus tenka grėbti apie mėnesį, kol klevų, kaštonų, liepų, ąžuolų ir kitų medžių bei krūmų lapai visi nukrinta. Žiemai ant augalų lieka dauguma skroblų, bukų, ligustrų, dalis gluosnių lapų.

Vieniems lapų grėbimas yra malonus rudens užsiėmimas, kitiems rūpestis – kur sugrėbtus lapus padėti? Atrodo, jog reikia tik noro ir truputį pasistengti, kad rudeniniai lapai nebūtų našta, o priešingai – nauda.

Sugrėbtus lapus galime panaudoti komposto gamybai, lapinei žemei paruošti, mulčiui, jais apdengti žiemos šalčiams mažiau ištvermingus augalus.

Kompostavimas rudenį

Medžiai šaknimis gali paimti daug mineralinių medžiagų iš gilių dirvos sluoksnių. Šios medžiagos susikaupia lapuose. Kas duota gamtos, reikia tai jai ir grąžinti. Lapuose esanti ląsteliena padeda gerinti dirvožemio struktūrą. Norint savo darže užsiauginti sveikas daržoves, augalų tręšimui rekomenduojama naudoti kompostą. Kompostuojant lapus, reikia pridėti medžiagų, kuriuose gausu azoto. Lapus geriausia sluoksniuoti su dirvožemio ir susmulkintos žolės mišiniu. Lapus taip pat tinka sluoksniuoti su mėšlu, imamos 2 dalys lapų ir viena dalis mėšlo, nebūtina net maišyti.

Kompostavimo būdai

Kompostuoti medžių lapus galima tranšėjose, konteineriuose, rietuvėse, dėžėse, krūvose. Jei yra daug žaliavos, taip sluoksniuojant, gali būti kraunama 1,3-1,5 m aukščio krūva. Kas 3 savaites masė permaišoma. Jeigu vartant masė garuoja, vadinasi vyksta oksidacijos procesas, bakterijos žaliavą verčia humusu. Turint daugiau kompostui skirtų medžių lapų, pradedama krauti kita krūva, kad komposto gamybos ciklas nesustotų. Kompostuojant konteineriuose, jų grindys pakeliamos nuo žemės paviršiaus, šonuose įstatomos retos grotelės, kad oras cirkuliuotų iš visų pusių. Esmė – temperatūros reguliavimas oro cirkuliacija. Gaminant kompostą šiuo būdu, masės nereikia maišyti, nes oro cirkuliacija padeda greitai suardyti kompostuojamas medžiagas.

Kompostuojant lapus tranšėjose, rietuvėse, krūvose ar dėžėse be grotelių, dugne patartina krauti medžio šakas, jų žievę. Dugne jos pamažu pus, sugers skysčių perteklių, bus puikus drenažas ir užtikrins oro patekimą į kompostą. Stambias šakas reikia sukapoti arba susmulkinti smulkintuvu. Patartina su lapais sluoksniuoti šviežias, drėgnas ir sausas atliekas.

Komposto panaudojimas

Į lysvę ar didesnį dirvos plotą kompostą reikia įterpti negiliai, kad

pasiskleistų po ariamąjį sluoksnį. Tinka tręšti šiltnamiuose vazonėliuose ir konteineriuose auginamus augalus, jį maišant su sausu smėliu. Vegetacijos metu papildomai lauko daržoves ir auginamas šiltnamiuose, taip pat sodo augalus bei gėles patartina tręšti „komposto arbata“. Į indą su vandeniu kelioms valandoms reikia pamerkti pralaidų maišelį su kompostu. Augalus galima lieti ar purkšti per lapus. Purškiant purkštuvu per lapus, prieš purškimą būtina paruoštą tirpalą perkošti. Kompostas gali būti naudojamas kaip mulčias. Tamsi komposto spalva suteikia daržui ar sodui gražų vaizdą.

Lapinė žemė gėlėms

Rudenį sugrėbtus lapus reikia sukrauti į nedideles krūveles. Mažose krūvelėse jie greičiau supūva ir nekaista. Kad nepradėtų pelėti, krūveles patartina keletą kartų perkasti šakėmis. Lapų žemė tinka vartoti tik po 2-3 metų. Gerai supuvusi lapų žemė yra puri, derlinga ir, sumaišyta su kitomis žemėmis (velėnine, durpine, smėliu ir kt.), palaiko viso mišinio purumą.

Mulčias

Mulčias dengia dirvos paviršių, apsaugodamas ją nuo išdžiuvimo, dirvą papildo maisto medžiagomis – patręšia augalus, stelbia piktžoles. Kaip organinių medžiagų šaltinis, mulčias pagerina dirvos struktūrą, apsaugo ją nuo tiesioginių spindulių, vėjo erozijos, smarkaus lietaus, palaiko pastovią temperatūrą dirvoje, saugo dirvą nuo grybelių sporų ir kitų ligų sukelėjų patekimo. Medžių, daržovių ir daugiamečių gėlių mulčiui naudojami lapai, pilti nestoru sluoksniu, supūva maždaug per metus.

Po medžiais ar krūmais gali būti iki 10 cm lapų sluoksnis. Jei lapus pridengsime žeme, paspartės puvimo procesas. Nukritusiuose lapuose nemažai makroelementų, įvairių mikroelementų – mangano, boro, cinko, vario, molibdeno, magnio, daug celiuliozės. Mulčias naudingas ir sodui, daržui, ir augintojams. Jiems mažiau reikia ravėti augalus, dirva lieka puri, nereikia tręšti.

Lapai – augalų apdangalai per žiemą

Sausais, sveikais klevo, ąžuolo, liepos lapais patartina apdengti raganes, hortenzijas, rožes, sumedėjusius bijūnus ir kitus mažiau ištvermingus per žiemą augalus. Ant gėlyno rudenį nukritusių lapų galima ir negrėbti, juos pašalinti tik pavasarį. Tuomet visi augalai geriau žiemos.

Nedeginti

Sugrėbtų lapų negalima deginti, nes jie būna drėgni ir tiesiog nedega, o smilksta ir rūksta. Didžiuliai dūmų kamuoliai teršia aplinkos orą.

Nepilti

Nepilti į buitinių atliekų konteinerius ar į maišus išvežimui į sąvartynus. Sąvartynuose pūvant lapams su jais sumaišytos atliekos irgi labai įkaista, intensyviai kaupiasi dujos. Be reikalo naudojamas ir sąvartyno plotas.

Neturint galimybės patiems rudenį nukritusių lapų sutvarkyti – galima išsikviesti tarnybą ir lapus sugrėbę išveš kompostavimui skirtas aikšteles.