„Pirkdamas butą uždarame kvartale, žmogus tikisi, jog kaimynystė bus saugi, nes čia gyvens tos pačios socialinės padėties žmonės. Uždarų kvartalų privalumas – socialinis lygmuo, saugumas ir privatumas“, – sako psichoterapeutas Andrius Kaluginas, Vilniaus psichoterapijos centro „Invito“ ekspertas. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, vienas tokių projektų šiuo metu vystomas Kauno centre.
Jaunimas ieško išskirtinio būsto
Nekilnojamo turto ekspertai sutinka su psichoterapeuto teiginiais, tačiau pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje vis dėlto pagrindinis būsto pasirinkimo kriterijus yra ekonominis – bene 60 proc. pirkėjų svarbiausia kaina, apie 20 proc. aktuali vieta ir pastato kokybė, o tik dešimtadalis perkančiųjų ieško išskirtinio būsto.
„Tai dažniausiai pasiturintys žmonės, kurie nori gyventi prestižinėje vietoje bei turėti kaimynus, kurie būtų ne atsitiktiniai žmonės. Jie ieško būsto, kuris tuo pačiu turėtų ir kokių nors išskirtinių savybių: uždaras kvartalas, sutvarkyta aplinka, terasos ar unikali pastato istorija“, - teigia NT brokeris Nerijus Valikonis ir priduria, kad visi pirkėjai mieliau renkasi naujus ar naujai rekonstruotus pastatus, kurie yra šiuolaikiški, ekonomiški.
N.Valikonio teigimu, daugelis, ypač jaunesni ir aktyvesni žmonės, pageidauja gyventi kuo arčiau miesto centro, kur gali patogiai ir greitai pasiekti darbą.
„Auga nauja karta, sakyčiau, tikri miestiečiai. Jie neskiria darbo nuo laisvalaikio ir atvirkščiai. Jauni žmonės trokšta gyventi miesto centre – alsuoti miesto ritmu nuo ryto iki vėlaus vakaro. Be to – mieste gyventi gerokai pigiau nei užmiestyje“ , - tvirtina N. Valikonis.
Tendencija - atgal į miestą
Pasak nekilnojamo turto eksperto, dar visai neseniai didžiųjų miestų gyventojai masiškai kėlėsi į priemiesčius, tačiau dabar stebima atvirkštinė tendencija. Populiarėja taip vadinamas „darbo“ būstas: nedideli, nebrangūs ir ekonomiški butai miestuose, pageidautina centre.
„Dažnas atvejis, kai dirbantis žmogus darbo dienomis gyvena mieste, kur patogiau, pigiau ir greičiau gali pasiekti savo ofisą, nuvežti vaikus į mokyklą ar būrelius, o savaitgaliui keliauja į sodybą ar namą užmiestyje. Ne vienas buvęs klientas, įsigijęs namą priemiestyje, grįžta pas mus ir prašo surasti patogų butuką šeimai mieste – dažno argumentas „pavargau dirbti taksistu vaikams“, - patirtimi dalinasi N. Valikonis.
Eksperto teigimu, nedideli ir ekonomiškai būstai itin populiarūs ir didžiuosiuose miestuose, kur studijuoti susirenka nemažas būrys studentų iš regionų.
„Padidėjusį aktyvumą pradedame jausti vasaros pradžioje. Tuo metu labiau skaičiuojantys ir planuojantys tėvai pradeda būsto paieškas savo vaikams. Ne vienas šiandien jau supranta, kad investuoti į nekilnojamą turtą daug protingiau, nei išmesti pinigus nuomai. Deja – pasiūla miestuose, o ypač Kaune, tokio tipo pirkėjams nėra didelė“, - sakė N. Valikonis.
Saugumas ir privatumas – itin svarbūs kriterijai
Psichoterapeutas A. Kaluginas atkreipia dėmesį, kad gyvenimas Lietuvos didmiesčiuose nėra vertinamas kaip itin saugus, mat kriminogeninė padėtis sudėtinga. Todėl rinkdamiesi būstą mieste, žmonės visų pirma ieško „gero“ rajono, saugios kaimynystės ir uždaro tipo kvartalų.
„Kalbant apie namus, žmogui labai svarbus saugumas ir ramybė. Saugumas dviem aspektais: apsauga nuo nusikaltėlių ir žmogaus privataus gyvenimo saugumas. Uždarame namų kvartale jie gauna tai ir dar daugiau – bendruomenę, o tai itin svarbu mieste, kur psichologiškai labai sunku užmegzti glaudesnius santykius ir mes jaučiamės labiau vieniši“, - sako A. Kaluginas.
N.Valikonio teigimu, žmonėms svarbi ir sutvarkyta aplinka. Todėl neatsitiktinai naujos statybos būstai populiaresni, nes dabar NT projektų vystytojai stengiasi prie namo įrengti žaliąsias, žaidimų ar laisvalaikio zonas, erdvią automobilių stovėjimo aikštelę.
Idealaus būsto beieškant
Kaip suderinti poreikius, svajones ir galimybes? Ar įmanoma rasti nedidelį, nebrangų, ekonomišką, šiuolaikiškai įrengtą, o tuo pačiu ir saugų būstą miesto centre?
„Uždaro tipo kvartalų, kurie būtų lyg mažas miestelis mieste, tikrai nėra daug. Prieš dešimtmetį Kaune buvo sėkmingai įgyvendintas „Fredos miestelio“ projektas su vidiniais tvenkiniais, skulptūromis, įvairaus tipo būstais. Kvartalas yra šalia Botanikos sodo, tačiau kiek toliau nuo miesto centro, industrinėje miesto dalyje. Vilniuje išskirčiau „Verkių slėnio“ projektą, tačiau pusę ar net milijoną litų už būstą gali mokėti tikrai ne kiekvienas“, - vardina N. Valikonis ir atkreipia dėmesį į visai naują projektą Kaune.
Nemuno krantinėje, istorinio Kauno centre vykdomas buvusio Kauno „Pieno centro“ konversijos projektas „Karaliaus Mindaugo apartamentai“. Uždaro tipo teritorijoje, kurioje išsidėstę tarpukariu statyti ir moderniosios architektūros paveldui priskiriami pastatai, bus įrengi 1-3 kambarių butai, kotedžai su vidiniais kiemeliais bei terasomis, biurai ir kūrybinės dirbtuvės. Vidiniame kieme suplanuotos žaliosios, pramogų ir laisvalaikio bei poilsio erdvės gyventojams.
„Svarbiausia, kad projekto vystytojai orientuojasi į pirmo būsto pirkėją, todėl siūlo nedidelius ir ekonomiškus butus bei biurus miesto centre su autonominiu dujiniu šildymu. Tai ypač aktualu Kaunui, kur kasmet suvažiuoja dešimtys tūkstančių jaunų žmonių studijuoti, o nemaža dalis sukuria šeimas ir įsikuria ilgesniam laikui“, - sako N. Valikonis.
