Kaip žiemą apsaugoti sodo namelius ir sodybas?

Neretai žmogus, turintis sodo namelį, atlikęs rudens darbus su juo atsisveikina iki pavasario – sodo darbų beveik nėra, o jeigu ir atvykstama, tai kur kas rečiau nei šiltuoju metų laiku. Taip pat elgiasi ir daugelis kaimynų. Tokios sąlygos yra itin palankios įsibrovėliams – nuošalioje vietoje esanti sodyba ar sodo namelis gali lengvai tapti jų taikiniu.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų teigimu, metų laikai iš tiesų turi reikšmės vagysčių sodų bendrijose tendencijoms, tačiau ne bendram skaičiui, o daugiau vagysčių pobūdžiui. 

Vasarą vagystės dažniausiai vykdomos iš neužrakintų sodo namelių, iš kieme stovinčių automobilių – vagysčių skaičius kartais būna netgi didesnis, tačiau padaroma turtinė žala yra nedidelė. Nusikalstamos veikos objektu tampa lengvai prieinami daiktai. Žiemą, kai daugelyje sodų bendrijų būna mažai nuolatinių gyventojų, nėra taip aktualu, kiek laiko nusikaltėliai užtruks vykdant vagystę. Todėl didesnis ir pagrobiamų daiktų kiekis, ir pavagiama įvairesnio turto – pradedant buitine technika ir baigiant krosnies durelėmis. Tiesa, pareigūnai pažymi, kad pavasarį nusikaltimų skaičius kiek padidėja.

Asmenys, kurie vykdo vagystes iš sodo namelių, dažniausiai nepasižymi ypatingais įgūdžiais ar gabumais, todėl pareigūnų patirtis rodo, kad nusikaltėliai dažniausiai sodų namelių nestebi ir vagystėms rimtai nesiruošia. Dažniausiai nusikaltimo objektu tampa atvirai padėti daiktai, namo kieme esantis turtas. Įsilaužiama primityviais būdais – išdaužiamas langas ar sulaužomos durys.

Tad galėtų kilti klausimas, ar į sodo namelius verta dėti sudėtingas spynas, apsaugines žaliuzes, įrengti langų apsaugas bei kitas apsaugos priemones. Vienu ar kitu būdu galima įveikti visas spynas, tačiau bet kokia spynos įveikimas reikalauja tam tikro laiko. Kuo spynų ir kitų apsaugos priemonių daugiau, tuo ilgiau vagys krapštysis prie jūsų namelio durų ir tuo didesnė tikimybė, kad tai pastebės kaimynai ir praneš policijai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai taip pat pataria palaikyti draugiškus ir glaudžius santykius su sodo bendrijos kaimynais, kadangi tik nuo pačių bendrijose gyvenančių žmonių priklauso, ar kaimynai atskirs kaimyną nuo pašalinio asmens. Taip pat patartina apsidrausti turtą. Nors draudimo išmoka pavogtų daiktų nesugrąžins, tačiau bent jau sumažins patirtą turtinę žalą.

Jeigu žiemą namelyje ar sodyboje negyvensite, pagal galimybes būtų galima išvežti vertingesnius daiktus, tokius kaip žoliapjovės, kai kurie elektronikos įrenginiai ir panašiai. Vis dėlto, kasmetinis daiktų vežiojimas, ypač, jeigu jų turite daug, gali prilygti kasmetiniam kraustymuisi ir ilgainiui atsibosti. Tad išeitis galėtų būti apsaugos sistemos įsirengimas.

Apsaugos sistemos

Apsaugos sistemos yra skirtos pirmiausiai atbaidyti nuo įsilaužimo. „Vis dėlto, tai veikia tik su neprofesionaliais vagimis, kurie laužiasi norėdami paimti vertingų daiktų ir sprukti. Jeigu vagis turi informacijos ir žino, ką būste galėtų rasti bei yra nuoseklus, tuo atveju apsaugos sistemos veikia taip, kad jis turėtų kuo mažiau laiko išnešti daiktus“, – pasakoja saugos tarnybos UAB „Apsaugos komanda“ atstovas Romualdas Minenko.

Pasak pašnekovo, yra siūlomos dviejų tipų apsaugos sistemos. Pirmoji – standartinė, fiksuojanti varstomų konstrukcijų atidarymą, judesį, staigius temperatūros pokyčius patalpose – tai judesio, magnetokontaktiniai, gaisro jutikliai ir kiti sprendimai. Rekomenduojama įrengti ir dvi garsines sirenas – lauko ir vidaus. Jutikliui užfiksavus varstomų konstrukcijų atidarymą, judesį, arba staigų temperatūros pokytį patalpose, apsaugos sistema suformuoja aliarmo signalą ir persiunčia jį į apsaugos tarnybos centralizuoto stebėjimo pultą.

„Šiuo atveju, kadangi sodybos, arba sodo nameliai yra nuo miesto nutolę objektai, operatorius informuoja savininką, kad suveikė, tarkime, įėjimo durys. Savininkas gali pats nuspręsti, ar siųsti saugos tarnybos ekipažą, ar prašyti pagalbos šalia gyvenančio kaimyno, kuris galėtų tą būstą patikrinti, o gal tuo metu ir pats savininkas yra netoli tos vietos. Neprisiskambinus savininkui saugos tarnybos darbuotojai siunčia patikrinimui patrulinį ekipažą“, – pasakoja R. Minenko.

Kitas būdas yra pasitelkti šiuolaikines technologijas. „Egzistuoja galimybė, kad suveikus aliarmo signalui iš karto reaguos judesio jutiklis, vaizdo kamera bei reikalui esant pasitelks naktinį matymą. Centralizuoto stebėjo pulto operatorius ne tik gaus pavojaus signalą, bet ir matys 10 sekundžių trukmės vaizdo įrašą iš įvykio vietos, t.y. žinos dėl ko suveikė signalizacija. Todėl daug kartų mažėja klaidingų pavojaus signalų skaičius. Be to, jei pavojus tikras, įraše galima pamatyti įtariamuosius. Operatorius ne tik nusiųs apsaugos darbuotojus, bet ir iš karto apie įvykį praneš policijos pareigūnams“, – pasakoja pašnekovas.

Pašnekovas teigia, kad antrasis sprendimas yra ekonomiškesnis. „Nors skirtumas tarp sistemų gali siekti apie kelis tūkstančius litų, tačiau atsiperka pati paslauga – nėra mokėjimo „už vėją“. Vienas ekipažo iškvietimas kainuoja apie 50 Lt, tad važinėjant kiekviena proga gali susikaupti nemenka suma. Priežasčių klaidingam suveikimui gali būti daug, kad ir blogai uždarytas langas, graužikai ir panašiai.

Kitas aspektas, kai saugos tarnyba žino, kas vyksta, tada ir atsakingas asmuo gali racionaliau nuspręsti, ar siųsti ekipažą į objektą. Judesio jutiklius įsirengti kainuoja daugiau, bet šis būdas atsiperka žymiai greičiau, o sodo namelis ar sodyba nėra itin didelis pastatas, tad užtektų ir kelių tokių jutiklių, be to, jie yra belaidžiai, taigi jų montavimas užima žymiai mažiau laiko, nereikia gadinti interjero. Dar viena problema, su kuria susiduria sodybų, arba sodų namelių savininkai yra dažni elektros tiekimo sutrikimai, o įsirengus autonominę belaidę sistemą, ši problema lengvai išsprendžiama“, – pasakoja jis.

Kai kurie sodo namelių ar sodybų savininkai kaip prevencinę priemonę naudoja saugos tarnybų lipdukus – juos išklijuoja matomoje vietoje, taip akivaizdžiai parodydami, kad objektas saugomas. Pašnekovas teigė, jog sunku pasakyti, kiek tai atbaido galimus įsilaužėlius. 

„Vagis matydamas signalizacijas, supras, kad bus triukšmo, tačiau lieka neaišku, ar kas reaguos. Lipdukas informuoja, kad maža to, kad sirena kauks lauke, ji dar duos signalą saugos tarnybai, kuri į įsilaužimą reaguos“, – teigia R. Minenko. 

Draudimo galimybė

Kaip ir minėta, galima išeitis yra sodo namelių ar sodybų draudimas. Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ gyventojų turto draudimo produktų vadovas Kęstutis Daunaravičius teigia, jog tokia paslauga yra pakankamai populiari. „Kartais žmonės yra net labiau linkę pasirūpinti būsto, kuriame gyvena ne nuolat, draudimo apsauga, negu to, kuriame gyveną visą laiką. Metinė draudimo įmoka skiriasi priklausomai nuo pastatų konstrukcijos, amžiaus, esamų saugos priemonių, norimų ir pageidaujamos draudimo apsaugos. Taip pat svarbi ir turto paskirtis – yra atsižvelgiama, ar turtas skirtas tik savininko reikmėms, ar, pavyzdžiui, kaimo turizmui“, – pasakoja pašnekovas.

Draudžiantis sodo namelius ar sodybas, naudinga prisiminti seną liaudies posakį – kai vagis vagia, nors sienos lieka, kai ugnis pereina – nieko nelieka. Pasidomėkite, ar draudimo bendrovė turto draudime pakete už kurį mokėsite yra numačiusi draudimo nuo gaisro riziką.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis