Kur dėti kalėdinę eglutę po švenčių?

Kad ir kaip gaila, bet šventės baigiasi, po jų ateina metas ir eglutės nupuošimui.

Jeigu namus puošė nukirsta eglė, tai po Trijų Karalių šventės belieka ją sudeginti, jei, aišku, turite židinį ar krosnį. Tik jokiu būdu neišmeskite, nes tai blogas ženklas namams – lygiai taip pat, kaip po Velykų dažytus kiaušinius išmesti į šiukšliadėžę. Jeigu medelio neturite kur deginti – atiduokite kaimynams, turintiems krosnį arba nuneškite į specialias šventinių eglučių surinkimo vietas ir jos bus panaudotos kaip biokuras.

O jeigu namus per šventes puošė eglutė vazone – pabandykite ją išsaugoti iki pavasario, tuomet galėsite pasodinti savo kieme arba kam nors padovanoti.

Svarbiausia, kad po švenčių medelio su vazonu jokiu būdu neneškite tiesiai iš kambario į lauką, ypač jei lauke minusinė temperatūra.

Įsivaizduokite: rudenį eglutė pasiruošia visas gynybines jėgas artėjantiems šalčiams, t.y. užmiega žiemos miegu, kad lengviau pakeltų nepalankias oro sąlygas. Ir staiga ją įneša į šiltą patalpą.

Žinoma, ji tai supranta ir kaip pavasarį, pabunda, po kiek laiko pradeda leisti naujus spygliukus. Bet šventės baigiasi ir eglė ištremiama į lauką. Bet dabar ji jau nepasiruošusi šalčiui, gležnos šakelės nesumedėjusios ir jautrios. Tad jeigu norite sveikos ir gražios eglutės – atitinkamai ja pasirūpinkite.

Pirmiausiai - iš kambario neškite medelį į kokią nors vėsią patalpą, kur nėra minusinės temperatūros – įstiklintą balkoną, verandą, nešildomą šiltnamį ar į kitą šviesią vietą. Ten ji turėtų prabūti ne mažiau kaip kelias savaites, svarbu, kad būtų vėsu, šviesu ir neišdžiūtų vazone žemė.

Vėliau jau galima išnešti į lauką, bet tai geriausiai padaryti, kai lauke tuo metu laikosi pliusinė temperatūra. Vazonas įkasamas į žemę, o pats medelis pridengiamas. Jeigu žemė įšalusi – vazoną reikėtų apipilti nukritusiais lapais, pjuvenomis, durpėmis – bet kuo, kas neleis augalo šaknims apšąlti. Jeigu neturite nei balkono, nei verandos, nei jokios kitos vėsios patalpos medelio aklimatizavimuisi šaltiems orams – lauke įstatykite į erdvią medinę ar plastikinę dėžę, tuščius tarpus užpildydami sausomis medžiagomis (suglamžytais laikraščiais, skudurais, durpėmis, pjuvenomis ir pan.), pastatykite ten, kur neužpučia stiprūs vėjai ir kuo nors pridengite patį augalą nuo šalčio.

Pavasarį, kai tik galima įbesti kastuvą žemę – sodinkite eglutę į nuolatinę vietą. Jeigu šventėms įsigijote baltąją (dar vadinamą kanadietišką) eglutę arba kėnį – sodinkite į derlingą, drėgnoką, dalinai pavėsingą ir nuo vėjų apsaugotą vietą. Paprastosios ir dygiosios (dar vadinamos „sidabrinėmis“) eglės yra mažiau reiklios dirvai ir atsparesnės šalčiams.

Neužmirškite, kad paprastoji ir dygioji eglė bei europinis kėnis užaugs dideliais medžiais, o baltoji eglutė ir korėjinis bei Vičo kėniai bus nedideli medeliai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis