Kaip šilta žiema ir staiga atėjęs šaltukas paveiks augalus?

Dygsta, sprogsta, pražysta – ir visa tai dabar, sausio mėnesį. Daugelis sunerimę, kokį poveikį sodo, daržo ir gėlyno augalams gali turėti tokia šilta žiema ir staiga atėjęs šaltukas.

Vietiniams augalams – ne problema

Dr. Algirdas Amšiejus ir modernių želdinimo kursų lektorė Ingė Auželienė vienbalsiai tvirtina, kad lietuviškiems augalams tokia žiema paprastai problemų nesudaro. Vietiniai augalai, pripratę prie ilgo žiemos periodo, šiuo metu dažniausiai miega ir pabusti nežada.

Be to, medžiams ir krūmams, kurie pasodinti rudenį, toks oras dar geriau nei įprastas šaltas: jiems ir drėgmės pakanka, ir įsišaknyti turėjo kuo puikiausiai. Toks oras ypač palankus avietėms, serbentams, lazdynams.

O žiema tikrai neįprasta – A. Amšiejus teigia, kad iki šiol Ventės rage dar yra gulbių, taip pat aptinkamas didysis apuokas.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Specialistų patarimai, kaip žiemą prižiūrėti orchidėjas
Kaip žiemą prižiūrėti pelargonijas?
Kaip namie išauginti avokado medį?

Šiltų šalių kilmės augalai jaučia pavasarį

Modernių želdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorė Ingė Auželienė pasakoja, kad tie egzotiniai ir atvežtiniai augalai, kurių priverstinis poilsio laikotarpis trumpas, pajuto praėjusį šaltuką ir dabartinis šiltas oras jiems – kaip pavasaris. Tai magnolijos, azalijos, japoniški klevai, kai kurie visžaliai: buksmedžiai, rododendrai. Kol augalas miega, pakelia ir žemas temperatūras, tačiau kai atsibunda, tuomet sprogsta pumpurai, teka sultys.

Pavojingiausias yra vėlesnis šaltukas, kuris sušaldo pribrinkusį pumpurą. Todėl, jei dabar augalas ruošiasi žydėti, tikriausiai sezono metu žiedų nematysime.

Be to, pavojus ne tik žiedams, bet ir lapams. Jei augalas jau pradėjo vegetuoti ir sukrovė lapų pumpurus, šie taip pat pažeidžiami ir gali pašalti.

Kaip padėti augalams?

Lauke augantiems neapdengtiems augalams sąlygų nepakeisime, tačiau A. Amšiejus siūlo apžiūrėti tuos, kuriuos žiemai apdengėme durpėmis ar pjuvenomis (azalijos, magnolijos, rododendrai ir kt.).

Specialistas moko, kad dengiant reikėtų suformuoti kauburį – nykštuko kepurę, kad lietus neužsistovėtų ir nubėgtų į šonus. Jei to nepadarėte, dėl drėgno, šilto sluoksnio augalas gali sukaisti. Todėl rekomenduojama praskleisti tą sluoksnį ar visai nuimti, kol nepadaryta žala augalui. Tik nepamirškite ateinant šaltukui vėl apdengti!

Ingė Auželienė papildo, kad vėliau, jei šaltukas nedidelis, augalus su pabrinkusiais pumpurais galima uždengti agrodanga, kad nesušaltų. Paprastai tai verta daryti pavasarį, kai šiltos dienos tuoj ateis, o dabar sunku pasakyti, kokia bus žiema.

Ar kenkėjų vasarą bus daugiau?

Dažnas susiėmęs už galvos, kad dėl tokių šiltų orų vasarą bus daugiau kenkėjų soduose.
A.Amšiejus teigia, kad vietiniams, lietuviškiems, kenkėjams jokie žiemiški orai nebaisūs: nei šaltesni, nei šiltesni. O atėjūnams iš šiltų kraštų toks oras gali patikti, tad galime sulaukti nebent jų pagausėjimo. Apskritai specialistas, remdamasis ir savo patirtimi, sako, kad nesitiki jokio kenkėjų antplūdžio.

I.Auželienė pasakoja apie dvi medalio puses. Viena vertus, kai kuriems kenkėjams toks oras ypač nepalankus, nes nėra sniego, tad jie yra matomi ir tampa puikiu lesalu paukščiams. O tiems, kurie žiemoja kiaušinėliuose, deja, sąlygos peržiemoti dabar geresnės negu šaltyje.

===
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 100 Lt vertės prancūziškos kosmetikos gamintojos "L'Occitane" dovanų čekį.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis