Reguliarus karpymas, formą suteikiantis genėjimas ir atjauninimas yra svarbi tokios priežiūros dalis, pristabdanti jų augimą ir sugrąžinanti jiems buvusias jėgas. Pažeistas, ligotas, taip pat susikryžiavusias ir viena kitai maišančias šakas reikia nedelsiant pašalinti.
Daugumai lapus metančių vijoklių rudenį reikalingas koreguojantis apgenėjimas. Nuolat žaliuojančius vijoklius geriau genėti ankstų pavasarį. Be įprasto, reguliaraus genėjimo, kai kuriuos augalus kartais reikia ir papildomai apkarpyti.
Vynmedžius (Vitis) ir kivinę aktinidiją (Actinidia deliciosa) reikia papildomai apgenėti tam, kad jos duotų geresnį derlių, o raganes (Clematis) ir visterijas (Wisteria) – kad gausiau žydėtų. Vynmedžių genėjimas, patrumpinant vienametes šakas per 2 – 3 pumpurus, padeda sulaukti gausesnio vynuogių derliaus.
Jei vijoklinio augalo ilgai negenėsite, jų vainikai smarkiai išbujos. Tokiu atveju, pavyzdžiui, ląstūnėms (Campsis) ar vynmedžiams, padės radikalus, atjauninantis genėjimas beveik nuo paties pagrindo, kurį šie augalai lengvai atlaiko.
Raganes bei apynius (Humulus) smarkiai apgenėti reikia kiekvienais metais. Pavasarį jų šakos apkapojamos, paliekant tik 20 cm ilgio stiebus nuo žemės.
Vijoklinės hortenzijos
Lėtai auganti, lapus metanti laipiojančioji hortenzija (Hydrangae petiolaris) savo orinėmis kabinimosi šaknelėmis gali prisitvirtinti tiek prie špalerio, tiek prie sienos.
Pasodinus hortenziją ir palaukus, kol ji prigis, sumedėjusius stiebus reikia pririšti taip, kad krūmas augtų kaip vėduoklė. Daugiau hortenzija nereikalaus ypatingos priežiūros ir gerai atlaikys genėjimą. Esant būtinybei, užteks pašalinti tik nudžiūvusias ir vainiko formą gadinančias šakas.
Reguliarus sanitarinis apgenėjimas rudenį arba anksti pavasarį padės užtikrinti, kad hortenzija netaptų pernelyg tanki. Šiam tikslui pašalinamos nereikalingos šakos ir tos, kurios išaugo aukščiau špalerio. Atsižvelgdami į savo norus, augalą galite formuoti taip, kad jis augtų išilgai sienos, glaudžiai prie jos priglusdamas, arba nukartų žemyn.
Energingoji visterija
Visas visterijos rūšis kasmet reikia apgenėti, nes priešingu atveju šio vijoklio augimas taps nekontroliuojamas ir jis žydės su pertraukomis. Auginant visterijas, reikia apsišarvuoti kantrybe. Kol ji sužydės, gali praeiti ir septyneri metai. Žiedai formuojasi ant pernykščių ir senesnių šakų, taip pat ant trumpų šiųmečių ūglių, kuriuos po pavasarinio žydėjimo reikėtų patrumpinti iki 30 cm. Žiemą apipjaustomos šalutinės šakos, paliekant po tris pumpurus, iš kurių vasarą išaugs ūgliai su gausiais žiedais.
Sodinant kininę (Wisteria sinensis) arba gausiažeidę visteriją (Wisteria floribunda) prie namo sienos ar kito statinio, reikia turėti galvoje, kad šis augalas yra labai stiprus. Kabindamasi į atramą, pavyzdžiui, lietaus vamzdį, visterija gali jį sulamdyti. Jeigu reikės remontuoti sugadintą atramą, visterijos nukabinti bus neįmanoma – teks ją nupjauti nuo paties pagrindo.
Vynvytis (laukinis vynmedis)
Penkialapis vynvytis (Parthenocissus quinquefolia), dar vadinamas laukiniu vynmedžiu, kopia sienomis, kabindamasis ūseliais su išsišakojusiais galiukais. Vynvytį lengva prižiūrėti. Tačiau jei norite kontroliuoti jo augimą, arba kad atskiros išsikišusios šakos negadintų bendro vaizdo, vasarą šį augalą galima nežymiai apgenėti. Vynvyčiai taip pat atlaiko atjauninantį genėjimą iki senos medienos. Geriausias metas tokiam apkapojimui – ruduo ir žiemos pradžia.
Tikrasis vynmedis
Soduose augantį tikrąjį vynmedį (Vitis vinifera) reikia apgenėti kiekvienais metais. Tai padės kontroliuoti šio vaiskrūmio augimą ir sulaukti gero vaisių derliaus. Pavasarį, kai jau būna praėjusi šalčių grėsmė, visus vienamečius ūglius, išaugusius ant dvimečių šakų, reikia patrumpinti per du pumpurus: iš jų išaugs derlių duodantys ūgliai.
Iš kitų kelmelių, likusių ant senos medienos, taip pat gali pasirodyti derlingi ūgliai. Kai jie išdygs, reikia palikti tik 1 – 2 ūglius, esančius arčiau stiebo, o likusius pašalinti. Rudenį maišančius ir itin ilgus stiebus reikia apgenėti.
Shutterstock nuotr.
