Kaip prižiūrėti liepą žydinčias gėles?

„Tūkstančiai gėlių, tūkstančiai rūšių“, – paklausta, kokios yra populiariausios gėlės, pražystančios liepą retoriškai atsiduso Vilniaus universiteto Botanikos sodo mokslo programų koordinavimo skyriaus specialistė dr. Gitana Štukėnienė.

VU Botanikos sodo nuotr.

Moters teigimu, sunku pasakyti, kokios gėlės Lietuvoje yra populiariausios. Sunku ir patarti, kokias gėles reikėtų rinktis, norint turėti tikrai puikų gėlyną. Šiais laikais, kai su bet kuriuo pasaulio kampeliu galima susisiekti vos per kelias minutes, net ir rečiausių gėlių sėklas ar svogūnėlius galima gauti ypatingai greitai.

„Svarbu žinoti, kokio augalo žmogus nori ir tada pradėti domėtis, kaip jį prižiūrėti. Bendrų patarimų tikrai nėra. Kiekvienas sodininkas yra ligonis. Turi susirgti augalų liga ir tada viską pats susižinai. Ne kiekvienas būna daktaras, ne kiekvienas ir sodininkas“, – pasakojo specialistė.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Priemonės, padėsiančios apsaugoti sodą nuo kenkėjų
Kaip įsirengti sūpynes (specialisto rekomendacija)

Svarbu tinkamai paruošti žemę

Vis dėlto norint šalia namų įrengti gėlyną, reikia žinoti kelis pagrindinius dalykus. Gėlės neaugs, jei žemė joms nebus tinkamai paruošta. Sulaukus lietaus ją reikia papurenti, sunaikinti esančias piktžoles, patręšti ir prieš sodinant žemę geriausia dar kartą palaistyti.

Svarbu ir tai, kad sodinamoji medžiaga būtų tinkama. Jeigu gėlės bus pasodintos iš svogūnėlio, prieš tai jį reikia atidžiai apžiūrėti – patikrinti, ar jis nesupelijęs, nedėmėtas.

„Yra žmonių ir augalų mados, kiekvienais metais atsiranda kažkas naujo. Tačiau pradedančiam sodininkui reikėtų pradėti nuo senesnių, laiko patikrintų veislių. Tad geriausia sėklas ne aklai pirkti, bet pasiklausinėti kaimynų, kas pas juos geriausiai auga. Galbūt net pasiskolinti svogūnėlių ar sėklų“,– patarė G. Štukėnienė.

VU Botanikos sodo nuotr.

Paprasčiausia auginti viendienes

Specialistės teigimu, paprasčiausios gėlės, kurias gali auginti net visiškai su sodininkyste nebendraujantis žmogus yra viendienės. Kitaip vadinamos tinginių gėlėmis. Jos nereiklios nei dirvai, nei priežiūrai, atsparios ligoms. Pasodintos gali augti ir 10–20 metų.

„Tačiau žmonėms jos nelabai patinka, nes skaitoma, kad vienas viendienės žiedas žydi vieną dieną. Pirmosios gėlės pražysta birželio mėnesį. Jei auginimo sąlygos bus tinkamos, rugpjūčio pabaigoje gali būti ir antras žydėjimas“, – pasakojo specialistė

Populiariausios viendienės veislės:

Abstract Art – žiedai stambūs, vainiklapiai abrikosų rausvumo, arčiau pagrindo pereinantys į gelsvus. Žiotys nedidelės, žalios.
Admiral Twain – keras neaukštas, žiedai nedideli, tamsūs. Žiotys nedidelės, ryškios geltonos.
American Bicential – žiedai apvalūs, stambūs, dulsvos avietinės spalvos, su nedidelėmis geltonomis žiotimis. Vainiklapų krašteliai truputi raukšlėti.

Viendienę galima sodinti ir žydinčią. Jeigu jas užpuola tripsai, būtina gėles purkšti insekticidais. Viendienės žiemai pradedamos ruošti spalio pabaigoje. Geriausia joms nukirpti lapus, paliekant 5–10 cm ilgio stagarėlius. Vėlai pasodintus augalus reikėtų pamulčiuoti durpėmis arba pridengti eglių šakomis. Spalį gėles reikia papildomai patręšti – aplink kerus pabarstyti ilgai veikiančių granuliuotų kompleksinių mineralinių trąšų.

VU Botanikos sodo nuotr.

Populiariausios gėlės – lelijos

Populiariausios darželių gėlės yra lelijos, tačiau kokią jų rūšį pasirinkti, specialistė patarti negalėjo.

„Veislės žinojimas nieko gero neduoda, geriau rinktis gėles pagal savo skonį. Jei Jums patinka aukštose lelijos, jas reikės pririšti. Jei norite žemų, pirkite žemas. Jei geltonų, geltonas“, – eksperimentuoti skatino G. Štukėnienė.

Lelijų auginimo vieta turi būti saulėta, prapučiama vėjo, mėgsta rūgštoką dirvą, jos pratusios prie itin derlingos, purios ir drėgnos žemės. Atstumai tarp augalų turi siekti – apie 50 centimetrų.

Lelijas paprastai galima sodinti rudenį – dažniausiai rugsėjo mėnesį (tik Baltoji lelija sodinama rugpjūtį). Prieš persodinimą lelijų svogūnėlius reikia dezinfekuoti šiltame kalio permanganato tirpale. Svarbiausia, kad po gėlėmis „nestovėtų vanduo“. Sodinimo gylis priklauso nuo svogūnėlio dydžio. Jeigu svogūnėlis didesnis, reikia sodinti giliau, nes per žiemą gėlė gali įšalti. Pirmaisiais metais po persodinimo augalas žydi prastokai, geresnius žiedus krauna antraisiais gyvavimo metais.

Pradžiai, pirmais – antrais metais lelijoms trąšų nereikia.

VU Botanikos sodo nuotr.

Netradicinė ezgotika – astilbės

Astilbės – sparčiai populiarėjančios gėlės. Jos labiau tinkamos apželdinimui, nėra skirtos skynimui, nes labai mėgsta drėgmę, tad nuskintos ilgai neišbūna.

Astilbės – puikus pavėsio augalas. Augdamos didelėje šviesoje jos gausiau žydi ir žaliuoja ne taip vešliai kaip pavėsyje. Jos yra daugiametės ir gali augti toje pačioje vietoje iki 10 metų. Gėlynuose astilbės sodinamos ne tankiau kaip kas 30 cm. Kuo ilgiau jos auga toje pačioje vietoje, tuo didesnis užauga žiedas, pastambėja žiedynai.

Pavasarį šiuos augalus galima dauginti pradėjusiais želti pumpurais su šakniastiebio dalimi. Motininiam augalui nepakenkiama išpjovus iki 1/3 pumpurų. Jie susmaigstomi į substratą ir laikomi inspektuose arba kitokiose daigyklose. Į nuolatinę vietą sodmenys sodinami kitų metų pavasarį, o vasarą jau galima laukti žydėjimo.

„Augalo priežiūra priklauso nuo to, koks jis yra. Svarbu karts nuo karto jį patręšti, palaistyti ir nepamiršti karts nuo karto apžiūrėti. Kuo geriau prižiūrėsime, tuo augalai geriau augs“, – patarimų negailėjo Vilniaus universiteto Botanikos sodo mokslo programų koordinavimo skyriaus specialistė.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis