Architekto nuomonė, kodėl Lietuvoje toks populiarus minimalizmas

Funkcionalumu ir lakoniškumu garsėjantis minimalistinis interjeras, dažnai vadinamas skandinavišku, Lietuvoje pamėgtas seniai. Tačiau kuriant tokį interjerą būtina turėti subtilų estetikos pojūtį.

Kodėl būtent šis stilius tapo toks madingas? Architektas Gintaras Čaikauskas turi savą paaiškinimą: „Lietuviai, atgavę laisvę, pradėjo keliausi po įvairiausias šalis. Iš įvairių užsienio šalių jie atsiveždavo įvairiausių idėjų. Pastebėjau, kad didžiausią įspūdį žmogui dažniausiai padaro tos šalys, į kurias jis buvo nuvykęs pirmiausia“. Lietuvoje tikrojo minimalizmo nėra daug, bet į jį pretenduojama.

Gamintojo nuotr.

Minimalizmas per protetstantizmą paplito ne tik Skandinavijoje, bet dalyje Europos šalių – Olandijoje, Vokietijoje, Austrijoje. Jis įsivyravo ne tik vaizduojamajame mene, bet ir literatūroje, teatre, net versle. Protestantai neigia prabangą ir puošnumą, natūraliai kuria labai švarius, neperkrautus, objektus. Daiktai tokiame interjere neužgriozdina erdvės. Švari plokštuma tarsi iš žmogaus paima mažiau energijos. Žvilgsnis slysta plokštuma ir kuo mažiau jis užkliūva, tuo žmogus ramesnis. „Minimalizmas reikalauja tiesaus, pagrįsto ir visiems iš pirmo žvilgsnio suprantamo sprendimo. Tai reikalauja labai aukšto profesinio pasirengimo“, – pastebėjo architektas.

Gamintojo nuotr.

Minimalistinė gyvenamosios aplinkos tradicija atkeliavo iš senas gilias tradicijas turinčių Rytų šalių. Japonijoje šeštajame – septintajame dešimtmetyje ėmė populiarėti vadinamasis tuščiojo kambario idėja, t.,y. buvo pradėtas vertinti švarumas, grynumas, o ne gausybė daiktų. Tas judėjimas buvo pavadintas minimalizmu, pamažu atėjo ir iki Europos. Jis ryškiausiai prigijo Skandinavijoje. 

Gamintojo nuotr.

„Moderniame pasaulyje ši idėja virsta minimalizmu, atsiriboja nuo daiktų kulto, lėšų švaistymo. Minimalizmas siejamas su ekologija ir kuklesniu gyvenimu. Atsiradus meno kriterijams ieškoma ir estetinės vertės. Minimalizmas gali balansuoti ir ant prastumo ribos. Paprastumas ir prastumas du labai skirtingi dalykai. Minimalizmas nereiškia skurdo ar fantazijos stokos. Pagrindinė idėja, prasmė turi būti koncentruota, išgryninta ir pateikta paprasčiausia įmanoma forma. Tuomet ji įgauna minimalizmo, kaip meno reiškinio, pridėtinę vertę. Sukurti paprastą daiktą, daug sunkiau, nei sudėtingą. Detalės gali paslėpti gamybos broką, jungtis“, – sakė G.Čaikauskas.

Minimalizmas tiesiogiai susijęs su ekologija – mes taupome gamtos resursus, medžiagas. Sukurti minimalistinį interjerą – pusė darbo, reikia ir mokėti jame gyventi. Žmogus paskendęs buityje, jis labai greitai apsikrauna daiktais, kurių nepaliečia metus ar dvejus. Visa tai slegia ir būtų prasminga juos tiesiog išmesti.

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis