Tai, ko dar nežinojote apie pupų auginimą ir nuėmimą

„Daržo pupos – tai vienos maistingiausių daržovių, kurios savo kaloringumu mažai nusileidžia mėsai, o pupų baltymus žmogaus organizmas labai gerai įsisavina, – teigia prof. Antanas Svirskis. – Pupų sėklas galima valgyti žalias (kaip žirnius) arba virtas (žiemą). Ant jų šaknų gyvena atmosferos azotą kaupiančios bakterijos. Šaknims supuvus, azotas lieka dirvoje ir jį vartoja kiti augalai. Todėl šie augalai yra geras priešsėlis kitoms daržovėms bei bulvėms“.

Pupa (Vicia faba L.) – pupinių (Fabaceae) šeimos 40-120 cm aukščio vienmetis žolinis augalas,
turintis ilgą liemeninę šaknį. Stiebas status. Lapai poromis priešiškai plunksniški. Žiedai balti,
ant papėdlapių juodomis aksominėmis dėmėmis, po 5-8 susitelkę kekėse. Vaisius – 4-20 cm ilgio ankštis iš pradžių stati, jauna žalia, mėsinga, prinokusi tampa tamsiai ruda. Ankštyse būna 3-5 stambios, plokščios, įvairių veislių skirtingų spalvų (baltos, rausvos, pilkos, žalios, rudos, violetinės, juodos) sėklos. Žydi birželio – rugpjūčio mėn.

Kilmė. Pupos – labai sena daržovė. Manoma, kad jos kilusios iš laukinių pupų, augusių prie Viduržemio jūros, o iš ten pateko į Europą. Centrinėje Europoje pupų rasta bronzos ir geležies amžiaus iškasenose. Į Lietuvą atvežtos iš Vakarų Europos. Šiuo metu Rumunijoje ir Bulgarijoje gaminama daug nacionalinių patiekalų su pupomis.

Maistinės savybės. Daržo pupose yra iki 35 proc. baltymų, kurie labai gerai pasisavinami, apie 55 proc. angliavandenių, įvairių fermentų, daug fosforo ir vitaminų A, B, C. Pupose yra daug aminorūgščių, kurių žmogaus organizmas nesintetina.

Veislės. Pupų vegetacijos periodas ilgas, todėl pas mus augintinos ankstyvosios veislės. Užauga per 90-110 (120) dienų. Iš žinomiausių galima paminėti ‘Vindzoro baltosios‘, ‘Vindzoro žaliosios‘.
Daržo pupos yra ilgo vegetacijos periodo augalai, todėl geriau sėti ankstyvųjų veislių pupas. Labiausiai paplitu­sios veislės: ‘Belaruskije’, ‘Vindzoro balto­sios’, ‘Vindzoro žaliosios’, ‘Ruskije čiornyje’.

‘Belaruskije’ – vidutinio vėlyvumo (ve­getacijos periodas 100-130 dienų). Stiebas išauga 80-120 cm aukščio. Ankštys stam­bios, tiesios, 10-20 cm ilgio. Ankštyje 3-5 pailgos, šviesiai pilkos sėklos.
‘Vindzoro baltosios’ – vidutinio vėlyvu­mo. Ankšties ilgis 9-12 cm. Joje 2-3 plokš­čios, baltos sėklos.‘Vindzoro žaliosios’ – ankstyvesnės už ‘Vindzoro baltąsias’ (sunoksta per 100-120 dienų). Sėklos žalios. ‘Ruskije čiornyje’ – vidutinio ankstyvu­mo (sunoksta per 90—120 dienų). Stiebas išauga 60-110 cm aukščio. Ankštys ne­turi pergamentinio sluoksnio, truputį lenktos, 7-10 cm ilgio. Nesunokusios sėklos švie­sios, o sunokusios pasidaro tamsiai violeti­nės, beveik juodos.

Auginimas

Vieta. Anot mokslininko prof. A. Svirskio, pupoms parenkama atvira, gerai vėdinama vieta, nes ten mažiau puola amarai. Geriausia auga vidutinio sunkumo ir sunkioje nerūgščioje, drėgnoje priemolio, neutralios reakcijos pH 6-7 dirvoje. Nemėgsta rūgščių dirvų. Tinkamiausi priešsėliai – mėšlu tręštos bulvės, kopūstai. Kompleksinės trąšos išberiamos prieš sėją (30-40 g /kv. m).

Sėja. Pupos kur kas mažiau jautrios šalnoms kaip pupelės. Gali augti 5 °C temperatūroje. Jauni daigeliai pakenčia net -4-6 laipsnių trumpalaikį šaltį. Todėl pupos sėjamos anksčiau negu pupelės – balandžio pabaigoje, ievai sužaliavus. Tuomet jas mažiau puola juodasis amaras, gaunamas didesnis derlius. Pupos sėjamos kas 12-15 cm eilėmis, paliekant 45-50 cm tarpueilius arba pakrikai. Įterpiama 6-8 cm gyliu. Atskiro ploto galima neskirti, o sodinti kar­tu su bulvėmis, tos pačios duobutės viename šone įdėjus bulvę, o kitame – pupą. Atbaido kolorado vabalus.

Pupas galima sėti kaip kulisinius augalus šilumamėgėms daržovėms. Tarp pupų eilių susidaro palankesnis mikroklimatas agurkams, pupelėms, paprikoms, dumplūnėms ir pomidorams augti.
Priežiūros darbai. Kad pupos lygiau ir greičiau sudygtų, pasėlis privoluojamas. Praėjus savaitei po sėjos – akėjama. Taip naikinamos piktžolės. Sudygus pupoms, po 5-8 dienų galima akėti antrą kartą. Vegetacijos metu 2-3 kartus purenami tarpueiliai, pamažu apkaupiami augalai. Iki žydėjimo pupos beveik nelaistomos, tačiau jeigu ilgai nelyja, palaistyti reikėtų. Pupoms žydint ir brandinant ankštis laistoma 2 kartus per savaitę – 10-15 l/ kv. m. Žydintys augalai auga labai intensyviai. Tuo metu jų stiebas pailgėja 2-3 kartus. Pupų ankštys didelės, 10-20 cm ilgio. Vienas augalas išaugina 10-30 ankščių, kuriose būna 3-6 sėklos. Sėklos stambios – 1 sėkla sveria apie vieną gramą.
Kai tik užsimezga ankštys, pupų viršūnes reikia nulaužti, kad neplistų amarai, kurie labai mėgsta jaunas viršūnes. Be to, jas nulaužius, pupos greičiau noksta. Užpuolus amarams, augalai purškiami augaliniais antpilais, muilo putomis arba insekticidais. Nuimant derlių, pupų nereikia išrauti, tik jas nupjauti, o šaknis ir sveikus susmulkintus stiebus su likusia lapija galima susmulkinti ir apkasti.

Derliaus nuėmimas ir laikymas

Šviežiomis pupomis mėgaujamės rugpjūčio – spalio mėn. Jas galima vartoti žalias ir virtas.
Derlius nuimamas rugsėjo mėnesį, subrendus sėkloms, kai pajuosta ankštys ir nukrinta lapai. Derliaus nuėmimo vėlinti negalima, nes daugumos veislių sėklos pradeda byrėti. Ilgam laikymui tinka vaškinės brandos arba visiškai prinokusios pupos. 

Laikymas. Iškultos pupos valomos, džiovinamos, nes pabuvusios drėgnos 3-4 val., baltymingos sėklos pradeda kaisti, pajuosta. Pupas galima džiovinti subėrus į medžiaginius maišelius balkone (su stogeliu) ar kitoje gerai vėdinamoje patalpoje. Džiovinant nuimtas dar žalias pupas, labai susiraukšlėja luobelė, kartais net sutrūkinėja, todėl džiovinti geriau vaškinės brandos ar pilnai sunokusias jų sėklas. Išdžiovintas pupas iki 12-14 proc. drėgnio maistui galima naudoti 2-3 metus, o sėklai tinka 3-4 metus, laikant ne aukštesnėje kaip 30-40 laipsnių temperatūroje. Jei yra tikimybė, kad pupoms gali pakenkti grūdinukai, tokias sėklas kaip ir pupeles reikia laikyti šaltai – žemesnėje kaip 10 laipsnių temperatūroje.

Vartojimas maistui. Iš pupų galima paruošti įvairių patiekalų. Jos verdamos, troškinamos su lašiniais arba su svies­tu, daromas garnyras bei verdamos sriubos, jomis užkandžiaujama prie alaus. Maistui vartojamos virtos subrendusios ar nesubrendusios pupos. Negalima valgyti nevirtų ar blogai išvirtų pupų, nes jose yra toksinių medžiagų, todėl nuo didesnio kiekio galima apsinuodyti. Verdant toksinės medžiagos suyra. Pupas taip pat galima konservuoti. Konservuotose ankštinėse daržovėse gerai išsilaiko maistingosios medžiagos ir vitaminai.

Vaistinės savybės. Pu­pos yra dietinis maisto produktas sergantiems ke­penų, inkstų bei žarnyno uždegimu, tačiau nepa­tartina valgyti sergantiems podagra, nes jos turi daug purinų.

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis