Vis labiau populiarėjanti tendencija – būstai Vilniuje su vaizdais į senamiestį

Prieš krizę sparčiai į priemiesčius vykusi Vilniaus plėtra pastaruoju metu atsigręžė į miesto centrą. Centrinėje miesto dalyje ir senamiestyje jau suplanuota pastatyti 12 daugiabučių, daugiau nei pusę tūkstančio butų. Kai kurie projektai vilioja retu deriniu – gamtos artumu ir gražiais vaizdais į senamiestį. Architektai, urbanistikos specialistai sostinę vis tik laiko išskydusiu miestu.

Miesto koncentracija svarbi daugeliu aspektų. Į užmiesčio kotedžus ir individualius namus išsikraustę gyventojai netruko įvertinti gyvenimo miesto centre privalumus, kai arti mokyklos, parduotuvės, kavinės, teatrai ir darbovietės, kai kasdieniame gyvenime beveik nereikia automobilio. Ekonominis efektas miestui – mažesni infrastruktūros kaštai.

Gamintojo nuotr.

Pasak architekto, VGTU doc. Mindaugo Pakalnio, skaičiuojant nuo 2000 m. centrinėje Vilniaus dalyje gyventojų skaičius sumažėjo apie 20 proc. Į miestą sugrįžusios statybos – sveikintinas reiškinys. Jame galėtų gyventi 1 mln. žmonių.

Gamintojo nuotr.

Centre paklausa didelė

Bendrovės „Eika“ plėtros direktoriaus Martyno Žibūdos teigimu, Vilniaus senamiestyje ir jo prieigose plėtros galimybės didžiulės, būstų poreikis šiose vietose taip pat didelis: „Yra labai daug vietų tame pačiame senamiestyje, kur galėtų atsirasti puikūs gyvenamieji kvartalai. Mes gauname pasiūlymų įsigyti ištisus pastatus, kuriuos galėtume rekonstruoti arba jų vietoje statyti naujus namus. 

Gamintojo nuotr.

Tačiau didžiausia problema – turtas nebūna konsoliduotas, tokie pastatai dažniausiai neturi vieno šeimininko. Tai apsunkina derybas, ypač kai iš savininkų tarpo atsiranda vienas, reikalaujantis nepagrįstai didelės kainos. Dėl to matome, kaip mieste netvarkomi stovi avarinės būklės pastatai“. Nekilnojamojo turto mokestis tokiais atvejais galėtų ekonomiškai sureguliuoti santykius, interesus. Pasak M. Žibūdos, plėtotojams patrauklių buvusių pramoninių ar apleistų vietų, statinių nemažai yra Antakalnyje, Žirmunuose.

Svarbu erdvė ir šviesa

Po sunkmečio atsigaunantis nekilnojamojo turto verslas Vilniaus centre sukūrė ir tebekuria didžiulę naujos statybos būsto pasiūlą. Vienas iš svarbių kriterijų renkantis naujus namus – vaizdas pro langą. „Šia prasme sostinės reljefas yra palankus, nes nėra plokščias – nuo kalvų atsiveria gražūs panoraminiai vaizdai. Formuodami butų kainodarą atsižvelgiame į daugelį faktorių – vaizdas pro langą – vienas jų“, – sakė M.Žibūda. 

Gamintojo nuotr.

Tačiau pasak jo, renkantis būstą ne tiek svarbus vaizdas, kiek atsiverianti erdvė ir dienos šviesa. Naujuose projektuose pirmiausiai nuperkami geriausi butai, net jei jie ir brangesni. „Pirmieji renkasi iš visos paletės. Būstas yra reikšmingas gyvenimo pirkinys, todėl dažnai žmonės išleidžia jam daugiau, nei planavo, renkasi geriausią. Ir neapsirinka, nes gerais namais džiaugiasi visą gyvenimą“, – pastebėjo plėtotojų atstovas.

Gamintojo nuotr.

Tvarkosi ištisi kvartalai

Pasak M. Pakalnio, šiuolaikiniai vakarietiški miestai atnaujinami perplanuojant ištisus kvartalus, o ne statant ar renovuojant pavienius namus. Vilniuje irgi galime matyti šios tendencijos užuomazgų. Pradėjus tvarkymo, naujų statybų darbus tvarkosi ir artimiausios aplinkinės teritorijos. Dykvietės ir sandėlių vietoje Mindaugo g. iškilo „Oslo namai“, viešbutis, naujos statybos plėsis ir į aplinkinius sklypus. Buvusio „Lietuvos” kino teatro kaimynystėje kyla „Vingrių namai“, netoliese – Reformatų skvere pradedamas „Basanavičiaus 9A” projektas. Paties „Lietuvos” kino teatro vietoje anksčiau ar vėliau irgi iškils nauji namai.

Gamintojo nuotr.

Plėtotojų žvilgsniai jau seniai krypsta į visai šalia senamiesčio esančias teritorijas už Subačiaus vartų link Markučių. Reljefas šioje vietoje ypač kalvotas, nuo Subačiaus ir aplinkinių gatvių atsiveria vaizdinga panorama į miestą. Kol kas šiose teritorijose vyrauja priemiesčio sodybos, tačiau pokyčius ir plėtrą paskatins kitapus gatvės Vilniaus savivaldybės inicijuotas „Architektūros parko” projektas – buvusių miesto pramoninių teritorijų nuo Užupio iki Belmonto konversija į gyvenamuosius, komercinės paskirties miesto kvartalus. Jie pakels ir šalia esančių sklypų, būstų patrauklumą bei kainas. „Audėjo” vietoje numatytas daugiabučių kvartalas, kur bus pastatyta apie 2000 naujų butų. Skirtumas tas, kad bažnyčių bokštus jie matys iš apačios.

Gamintojo nuotr.

Vaizdą pamatė ne iš karto

Pirma kregždė šiose apylinkėse – „Višinskio kalnas“. „Sklypą P.Višinskio g. įsigijau prieš 10 metų. Man patiko vieta, nes senamiestis pėsti pasiekiamas. Bet apie vaizdą tada negalvojau. Tik pastačius II aukštą supratome, kokią vertybę turime“, – pasakojo projektą plėtojančios bendrovės „Buvis“ vadovas Eugenijus Ramanauskas. Prieš krizę pirktas sklypas pasirodė esąs patogioje vietoje ir susisiekimo prasme, netoliese nutiestas naujas miesto aplinkkelis.

Gamintojo nuotr.

Baigiamame statyti name pusė butų parduota. „Mes čia statome pirmieji, tai ekonominės klasės namas, atitinkamai ir kainos nėra didelės, bet ateityje šioje vietoje turto kaina kils. Vaizdas pro langus vilioja, bet ne visus. Yra žmonių, kurie mieliau renkasi butus kitoje pusėje, kur mato gamtą, medžius, paukščius. Kiekvienas renkasi pagal save“, – sakė E.Ramanauskas.

Gamintojo nuotr.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis