Sode
Rodos, visi darbai baigti. Viskas sukrauta į pastogę arba pašalę, medeliai aprišti, jų pomedžiai pradėjus šalti apdėti mėšlu (tik mėšlo nededama labai arti vaismedžių kamieno, kad neprisiveistų pelių), apiberti durpėmis. Apmulčiuotos ir braškių lysvės.
Gruodas sukaustė dirvą, tačiau net tokiu metu į sodą reikia užsukti. Gal negeros rankos tvorą praplėšė, gal išsiblaškęs žmogus vartus atkėlęs paliko?
Nepamirškime ir sodo augalų. Apžiūrėkime medelius, ar jų nežaloja kiškiai, pelės, pelėnai. Pataisykime (jeigu reikia) aprišalus.
Daug žalos vaismedžiams ir vaiskrūmiams pridaro pelės. Plačiu žiedu nugraužtam medžio kamieno kakleliui joks sodo tepalas nepadės. Pelės pradedamos naikinti nuo rugsėjo mėnesio, kuomet jos nešasi į urvus maisto atsargas.
Jauką ar graužikų nuodus mažomis porcijomis suvyniokite į popierių ir išdėliokite su šiaudų gniūžtelėmis sode ypač pelių mėgstamose vietose, ir pridenkite lentelėmis, kad nesulestų paukščiai ar nepermerktų lietus arba įdėkite į vamzdelius bei nupjautus plastikinius butelius. Nuodus pelėms padedame, kol dar nėra sniego. Arba galima pabandyti dar tokį būdą: nupjauname plastikinio butelio abu galus, perpjauname vieną šoną išilgai ir apgaubiame medelio kamieną iš apačios. Šio gaubto apatinė dalis būtinai įkišama į žemę apie 5-7 cm.
Jeigu pusto – pravartu ant braškių lysvių sulaikyti kuo daugiau sniego. Tam ant jų pamėtykime eglišakių, o jeigu sniego yra greta – užpilkime jo ant kerelių, paslėpkime juos, kad neiššaltų. Kartais gruodį iškrenta gausiai sniego. Tada jis, būdamas purus ir sunkus, apgula medelių šakeles ir jas nulaužo arba nulenkia iki žemės. Todėl sniegą reikia nupurtyti ir pomedžiuose sumindyti – apsaugos vaismedžių šaknis nuo šalčio, o tuo pačiu susispaus pelių takai.
Sodininkai mėgėjai gali vaisius laikyti bet kokioje patalpoje — rūsyje, pusrūsyje, kaupe, tranšėjoje, tamsiame nešildomame kambaryje.
Optimali obuolių laikymo temperatūra yra nuo 1 iki 4 °C, kriaušių nuo -1,5 iki1°C, o optimali drėgmė yra 80—90 proc. Sodininkams mėgėjams sunku sumažinti temperatūrą iki optimalios, kai lauke dar nešąla, tačiau reikia stengtis, kad ji neviršytų 5-8 °C, tad vėdinkime patalpas. Geriausiai obuoliai ir kriaušės išsilaikys, jeigu atrinktus vaisius sudėsite į 10-15 kg talpos dėžes trimis keturiais sluoksniais. Tarp vaisių sluoksnių įdėkite švaraus popieriaus lapų. Sluoksnius atskirti galima ir sveikais, švariais ąžuolo, klevo ar drebulės lapais. Obuolius galima laikyti ir polietileno maišeliuose. Juos laisvai sudėkite į maišelius, užriškite ir sudėkite viena eile šaltoje patalpoje.
Negalima obuolių ir kriaušių laikyti kartu su bulvėmis ar kitomis daržovėmis. Kartu pagulėję jie įgauna nemalonų kvapą ir skonį. Didesniems šalčiams prasidėjus, užkimškime rūsio ar kaupo vėdinimo angas.
Artėja metas sėkloms stratifikuoti. Pasirūpinkime dėžių, upės išplauto smėlio. Patikrinkime, kaip laikosi sėklos. Abrikosų kauliukus galima pasėti ir rudenį lauke.
Jei pavasarį, žadate perskiepyti senesnius vaismedžius, skiepūglius pjaukite gruodžio pabaigoje. Skiepūgliams tinka tik vienmečiai ūgliai nuo norimos veislės pietinės vaismedžio dalies. Vilkūgliai įskiepiams netinka. Nupjautus ūglius prikasame lauke nuo saulės apsaugotoje vietoje.
Žiemą galima pasigaminti įvairaus inventoriaus – obuoliams skinti skintuvą, kastuvams, šakėms, kirviams kotų, dėžių kitų metų derliui sudėti. Pasiruošti kartelių vaismedžiams paremti. Pravartu turėti ir grotelių vaismedžių kamienams nuo graužikų apsaugoti. Jas galima padaryti iš siaurų lentelių, per 2 ar 3 vietas sujungiant viela. Tokiu lanksčiu skydeliu apjuosiamas vaismedžio kamienas. Tokios grotelės (jas galima nutepti pokostu, baltais dažais) gali tarnauti daugelį metų.
Pagalvokime ir apie paukštelius. Padarykime lesyklėles, sukaupkime maisto visai žiemai. Sakoma, kad paukštelius būtina lesinti pastoviai, nes tada jie įpranta gauti maisto ir jos kasdien tikisi, patys kitur neieško, o lesyklėlėse neradę, žūsta.
Peržiemoję sparnuočiai neliks skolingi sodų šeimininkams. Jie sunaikins daug kenkėjų, augins naują giemininkų kartą. Tad pavasariui sukalkime keletą inkilėlių. Zylėms, bukučiams ir kitiems mažiesiems paukšteliams inkilo landos skersmuo turi būti 2-2,5 cm. Didesnius inkilus su didesne landa užkariauja varnėnai.
Šiltnamiuose bei inspektuose dar neįšalusią žemę išlyginkime ir pridenkime šiaudais, kraikinėmis durpėmis, sausais lapais, spygliuočių šakomis, pjuvenomis, kad labai neįšaltų žemė. Taip paruošti šiltnamiai ir inspektai bus šiltesni ir pavasarį bus galima juose anksčiau dirbti. Apie 30 cm storio lapų priedangos visiškai pakaks. Kad šaltis neįsiskverbtų į vidų pro inspekto šonus, dirvą aplink jį taip pat apdėkime lapais ar kitomis šiltinančiomis medžiagomis.
Kaupkime mėšlą, jį suslėkime, kad mažiau patektų oro ir nekaistų. Perkaitęs mėšlas šildyti inspektams netinka. Be to, į mėšlą neturi patekti piktžolių sėklų, ligų pradų ir kenkėjų, druskos.
Jei kasite dirvą, dar neįšalus žemei, bet iškritus sniegui, nemaišykite jo į dirvą. Sumaišyta su sniegu dirva pavasarį lėčiau įšyla. Nuo pirmosios juostos sniegą nukaskite į šoną. Sukasę šią juostą, ant jos galėsite mesti sniegą, nuimtą nuo gretimos juostos ir t.t. Taip perkasant dirvą, sniego danga liks dirvos paviršiuje.
Rūsyje kopūstus su šaknimis sudedame ant lentynos viena eile arba pakabiname (šaknimis į viršų). Perrenkame, surūšiuojame ir į dėžes sudedame šakniavaisius, susluoksniuojame su drėgnu smėliu, durpėmis ar pušų pjuvenomis (jose yra terpentino, kuris turi dezinfekuojamų savybių) – per žiemą nesuvys ir gerai išsilaikys iki pavasario. Paskui nuolat tikrinkime rūsyje laikomas daržoves, ar nėra puvimo židinių. Kiekvieną šiltesnę dieną vėdinkite rūsį.
Žiemą vartokite daugiau česnakų, kurie padeda apsisaugoti nuo peršalimų, slogų ir gripų. Vasariniai česnakai yra švelnesnio skonio, tačiau jie mažiau derlingi, nes galvutes sudarančios skiltelės yra gerokai smulkesnės nei žieminių česnakų. Teigiama, kad vasariniai česnakai geriau išsilaiko per žiemą. Patariame apdžiovintų česnakų šaknis trumpai padeginti ant liepsnos ir paskui laikyti sausoje patalpoje, tai jų galvutės išsilaikys iki naujo derliaus ir net ilgiau.
Žieminiai česnakai laikosi prasčiau – viduržiemį suminkštėja galvutes sudarančios skiltelės. Jos apvysta, pradeda dygti. Šie česnakai laikysis geriau ir ilgiau, jei laikysite puode ar kitame sandariame inde su rupia druska.
Dabar pats laikas pagalvoti apie sekančių metų derlių Sudarykime lauko ir šiltadaržių daržovių sėjos planą bei auginimo grafiką. Iš anksto pasirūpinkime įvairių daržovių sėklų, trąšų, būtiniausių daržo įrankių.
Patikrinkime, ar nėra sandėliuose plyšių, pro kuriuos gali patekti vanduo ar sniegas. Reguliariai tirinkime rūsių ir kaupų temperatūrą. Jei ji žema, kaupus pridenkime šiauduotu mėšlu ir užkiškime vėdinimo angas.
Gruodžio mėnesį vargu ar bereikės darbo įrankių, todėl gerai nuvalykite juos ir sutepkite tepalu ar vazelinu. Pirmiausiai sutepkite kastuvus, kasamąsias šakes ir kauptukus. Prieš tepimą įrankiai nugramdomi iki blizgesio. Tepalu tapama plonu sluoksniu skudurėliu. Laistytuvus ištuštinkite ir pastatykite, o dar geriau pakabinkite dugnu į viršų.
Dauguma remontantinių, poliantinių ir laipiojančių rožių veislių pakelia iki nuo –10 iki –15 laipsnių, o arbatinės – hibridinės, floribundinės iki nuo –3 iki –10 laipsnių šaltį. Daug jautresnės šalčiams yra rožių šaknys. Jei dar neparuošėme rožių žiemai, tai šiuo metu apkarpome jų krūmelius, surenkame ir net nuskiname senus lapus. Rožių kerus užpilame durpėmis arba kompostine žeme, pridengiame eglišakėmis.
Apmulčiuojame dekoratyvinių augalų pomedžius, taip pat ir dirvą apie gyvatvorę, durpėmis arba perpuvusiomis pjuvenomis. Mulčiuota dirva ne taip giliai įšąla.
Uždengiame jautresnius šalčiui medelius ir krūmus eglišakėmis, meldais ar mediniais skydais. Dengiame taip, kad nenušaltų, nesupūtų ir nesušustų apdengtas augalas, kad išliktų sveiki pumpurai, iš kurių susiformuos ateinančių metų žiedai.
Jei jau iškrito sniegas (apsaugos augalus nuo iššalimo), juo apkaskaskite rožes, daugiametes ir svogūnines gėles. Smarkiai pasnigus žiūrėkite, kad sunki sniego danga nenulaužtų visžalių medžių ir krūmų šakų.
Laikas nuo laiko patikriname kaip laikosi gėlių svogūnai bei gumbasvogūniai. Sergančius atrinkite ir pašalinkite.
Gruodis – ramybė ir poilsis kambariniams augalams
Gruodis yra pats sunkiausias metų laikas kambariniams augalams – dienos trumpos ir dažniausiai apsiniaukusios, o kiekviena sekanti diena yra trumpesnė už ankstesnę. O patalpose įjungti šildymo prietaisai labai išdžiovina patalpos orą. Vazoninės gėlės jausis geriau, jeigu sustatysime grupėmis nes išgarintas per lapus vanduo sukurs palankesnį mikroklimatą. Šiltame, sausame ore stovintiems augalams labai patiks, jeigu kartą savaitėje nuplausime po šiltu dušu, taip nuvalysime dulkes ir atgaivinsime.
Kambariuose, kuriuose temperatūra yra 18-20 ºC, daug augalų nustoja augti ir pralaukia tą nepalankų laikotarpį. Tai žalialapės dracenos, stambialapiai fikusai, tradeskantės, vėzdūnės, filodendrai ir daug kitų. Jeigu patalpose temperatūra pakyla iki 22-24 ºC ir aukščiau, augalai ima augti. Tada jiems užtikrinkime būtiną šviesos kiekį, įrenkime papildomą apšvietimą. Tam galime naudoti specialius arba įprastus patalpų šviestuvus. Pirmieji spinduliuoja tik tuos spindulius, kuriuos augalai naudoja savo gyvybiniuose procesuose ir jie yra žymiai efektyvesni už patalpų apšvietimui naudojamus šviestuvus. Vienam kvadratiniam metrui papildomai apšviesti pakanka 70-90 W galingumo lemputės. Švitiname 10-11 val. per parą. Jeigu trūks šviesos, nauji augalų lapai bus maži, šviesesni, o stiebai ištįsę. Ypač daug šviesos reikia sukulentams (kaktusams, stapelijoms, tukviams, alavijams, jukoms), baltai, geltonai margus lapus turintiems augalams.
Stebėkime augalus, kurie žiemoja vėsiose patalpose. Jeigu ten temperatūra yra 4-12 ºC, tai japoniniai ožekšniai, lauramedžiai, mirtos jausis puikiai. Aukštesnėje temperatūroje pradės augti, todėl perneškite ir pastatykite į labai šviesias vietas.
Žiemą laistome pagal poreikį. Stebime substrato drėgnumą. Jeigu patalpa yra labai šilta, tai laistyti gali tekti net dažniau, negu vasarą. Nepamirškime, vanduo turi būti kambario temperatūros arba 2-3 laipsnių šiltesnis. Šaltas vanduo gali būti lapų kritimo priežastis. Vėsiuose kambariuose laistome retai – kas dvi savaites arba net kartą per mėnesį. Kaktusus laistome, jeigu jie stovi šiltai. Ypač mažus. Priešingu atveju pavasarį rasime tik dyglių kamuoliukus.
Tręšiame tik tuos augalus, kurie auga. Jeigu vasarą tai darėme kas 10 – 14 dienų, tai dabar kartą per mėnesį. Renkamės kompleksines trąšas, su mažesniu azoto kiekiu.
Saugokime, kad ant palangių vazonuose nesušaltų augalų šaknys. Jeigu per lango rėmą, pučia šaltas oras, vazoną uždenkime. Atvėsusios šaknys gali pradėti pūti.
Nors už lango gruodas, patalpas kasdien vėdinkime. Augalams reikia gaivaus oro. Tik langus atidarykite taip, kad šalto oro srovė nekristų ant jų. Vėdinimo metu patalpa gali atvėsti iki 2-3 laipsnių. Esant dideliam temperatūrų svyravimui, pradeda kristi lapai.
Gruodis dovanoja daug įvairiaspalvių žydinčių augalų. Tai ciklamenai, azalijos, cimbidžiai. Nepamirškime, jie skirti vėsiems kambariams.
