Valgomosios rūgštynės

Valgomosios rūgštynės (Rumex acetosa L.) rūgtinių (Polygonaceae Lindl.) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai rūgštokais lapais. Maistui vartojami jauni lapai, kol dar neišaugę žiedynai.

Vertė. Rūgštynių lapuose yra baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų (kalio, natrio, kalcio, magnio, fosforo ir šiek tiek geležies), vitaminų C, PP, B grupės vitaminų ir karotino, yra organinių rūgščių. Jaunuose lapuose yra daugiau obuolių bei citrinos rūgšties, o pradėjus augti žiedstiebiams šių rūgščių mažėja, daugiau kaupiasi rūgštynių (oksalo) rūgšties – iki 0,7 proc., kuri yra žalinga žmogaus sveikatai. Žmonėms, kurie serga virškinimo organų ligomis, tuberkulioze bei akmenlige, daug rūgštynių valgyti nepatartina, o sveikiems jos nekenkia, nors ilgai ir gausiai var­toti nereikėtų.

Auginimas. Auginimo sąlygoms rūgštynės nereiklios. Gerai silpnai rūgščioje, gerai įdirbtoje, drėgnoje, bet neužmirkusioje humusingoje priemolio dirvoje. Svarbu, kad dirva nebūtų piktžolėta. Vienoje vietoje jos auginamos 3-4 metus, auginant toje pačioje vietoje ilgiau, pradeda smulkėti lapai. Pasėjus rūgštynes anksti pavasarį, derlių galima imti vasaros pabaigoje – rudens pradžioje, o pasėjus vasaros pradžioje – kitų metų pavasarį. Sėjant rūgštynes vasarą, geriausi priešsėliai – ankstyvosios daržovės: salotos, ridikėliai, krapai. Dirva perkasama 20 cm gyliu, išlyginama. Prieš sėją dirva gausiai patręšiama perpuvusiu mėšlu arba kompostu (10 kg/kv. m). Sėjama 1,5-2 cm gyliu juostomis arba eilėmis, tarp jų paliekant 45 cm atstumus. Pradeda dygti esant 2-3 °C šilumos. Sėkla daigi 2-3 metus. Rūgštynės geriau auga 13-18 oC temperatūroje. Pavasarį galima dauginti ir vegetatyviškai. Per visą vegetaciją purenami tarpueiliai, ravimos piktžolės, papildomai tręšiama, per sausras laistoma. Nuskynus derlių reikia papildomai tręšti, 10 l vandens ištirpinti 20 g kompleksinių trąšų.

Kai augalo 5-6 lapai būna normalaus dydžio, imamas derlius. Stenkitės peiliu nepažeisti viršūninių pumpurų. Per vegetaciją rūgštynių lapai pjaunami 3-4 kartus, kas 20-25 dienas, kad nesusiformuotų žiedynstiebiai. Siekiant pratęsti lapų skynimo laiką – reikia nulaužyti lapkočius. Renkami jauni gležni bei sultingi lapai. Taigi, skinant rūgštynės lapus visų jų nuo kerelio nenuskabyti – palikti jauniausius.

Nuo karštų orų blogėja kokybė. Didžiausias rūgštynių derlius gaunamas antraisiais ir trečiaisiais metais. Lapai nušąla -8-9 oC šaltyje, šaknys šalčiams atsparios, todėl gerai žiemoja.

Patariama pasiruošti rūgštynių lapų ir stiebų, surinktų prieš žydėjimą ir išdžiovintų gerai vėdinamose patalpose.

Veislės. ‘Lyonski‘ – nuo sudygimo iki pirmojo derliaus praeina 45-50 dienų. Didžiausias derlius būna antraisiais ir trečiaisiais metais. Vienoje vietoje gali augti 3-4 metus. Pasėjus vasaros viduryje, derlius imamas kitų metų pavasarį.

Gydomosios savybės. Rūgštynės gydo žaizdas, opas bei bėrimus, anginą, malšina gausų kraujavimą ir dantų skausmą. Dėl didelio kiekio veikliųjų medžiagų ir vitamino C rūgštynė yra puikus vaistas nuo skorbuto. Taip pat rūgštynė gerina apetitą, valo kraują, šalina iš organizmo skysčius. Rūgštynės yra naudingos žmonėms, dirbantiems su radioaktyvaisiais elementais, ypatingai stroncio izotopais. Rūgštynių šaknų nuoviras teigiamai veikia kraujagyslių pralaidumą ir stabilizuoja kepenų veiklą. Rūgštūs rūgštynės lapai padeda naikinti toksinus.

Vartojimas maistui. Rūgštynė yra vertinga lapinė daržovė. Iš jaunų rūgštynių lapų galima pagaminti skanias salotas bei išvirti vitaminingą sriubą. Švieži, švelnūs lapai naudojami salotoms, šaltibarščiams, sriuboms, marinatams bei padažams ruošti. Į rūgštynių lapus įvyniojami didkepsniai. Jos lapus galima dėti į varškę ir daržovių valgius- suteikia rūgštaus skonio. Vartojant rūgštynių lapus dideliais kiekiais, prieš tai juos reikia lengvai apvirti - sumažėja rūgštynių rūgšties. Rūgštynių lapus galima šaldyti.

Špinatinės rūgštynės

Špinatinės rūgštynės (Rumex patientia L.) rūgtinių (Polygonaceae Lindl.) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Paplitusios Rytų, Vidurio ir Pietų Europoje, Balkanuose, Kryme, Kaukaze, Altajuje, Tolimuosiuose Rytuose, Mažojoje Azijoje. Auginama ir Lietuvoje.

Vertė. Šios ankstyvos pavasarinės daržovės yra vertingesnės už mums įprastas valgomąsias rūgštynes, nes turi mažai oksalo rūgšties ir daugiau negu dvigubai 115-200 mg % vitamino C. Dideli, mėsingi jų lapai turi apie 3 proc. baltymų, 2,8 proc. angliavandenių, įvairių mineralinių medžiagų ir vitaminų B1, B2, A, PP. Be to, špinatinių rūgštynių didelius lapus daug patogiau ruošti maistui negu valgomųjų rūgštynių, kurios yra smulkios. Špinatinių rūgštynių lapai nerūgštūs, todėl pavasarį tinka vartoti salotoms ir sriuboms. Galima sūdyti žiemai.

Auginimas. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, iš dalies pakenčia ūksmingą vietą. Špinatinių rūgštynių auginimui tinka drėgnesnė dirva ir ypač puveningas priemolio, neutralios reakcijos, dirvožemis. Špinatinės rūgštynės išauga iki 80-150 cm aukščio (žydėjimo metu), stambiais, iki 50 cm ilgio, lapais. Būna įvairių veislių. Atželia kovo pabaigoje, o balandžio mėnesį augalai pilnai sulapoja ir lapai tinka vartojimui. Žydėti pradeda gegužės pabaigoje, o baigia birželio antroje dekadoje. Žydėjimo trukmė 15-20 dienų. Liepos pirmoje dekadoje bręsta vaisiai. Dera kasmet gausiai. 1000 sėklų (vaisių) – riešutėlių sveria 0,8-3 g. Sėklų daigumas 95-99 proc. Daigios būna 3-4 metus. Vaisiams subrendus, dauguma lapų nunyksta, o juos nupjovus, rugpjūčio pabaigoje atželia pakartotinai, derlius imamas 2-3 kartus. Vegetacijos trukmė 170-180 dienų. Esant drėgmės trūkumui, reikia laistyti, nes lapai greitai kietėja ir pradeda augti žiedynstiebiai. Žiemoja gerai.

Dauginimas. Galima dauginti sėklomis arba vegetatyviškai, pavasarį atskiriant šaknies dalį su išsprogusiu atsinaujinimo pumpuru. Sėklas pasėjus dirvoje, sudygsta per 12-15 dienų. Auga ir iš savaiminės sėjos. Pirmaisiais metais sėklomis padauginti augalai vaisių nesubrandina.

Žiedynstiebiai menkina lapų derlių. Todėl juos reikia išlaužyti, paliekant tiktai reikalingą kiekį sėkloms. Vienoje vietoje gerai auga tik 2-3 metus. Vėliau smulkėja lapai, todėl tenka atnaujinti.

Veislės. ‘Epinard’ – špinatinės rūgštynės yra vertingesnės už paprastąsias. Jose yra la­bai mažai oksalo rūgšties, o vitamino C 2 kartus daugiau negu paprastosiose.