Aušra Lėlienė rožes augina ir daugina jau 35 metus, nuo studijų laikų Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Rožių kolekcijoje puikuojasi virš 500 veislių. Pasak rožininkės, laikui bėgant vienas veisles pakeičia kitos – perspektyvesnės, atsparesnės ligoms ir pakantesnės mūsų permainingoms žiemoms, nes dalis jų neištveria šaltų žiemų. Tad tenka su jomis atsisveikinti. O kelekcija kiekvienais metais pasipildo naujomis veislėmis. Tad jų skaičius laikosi maždaug toks pat stabilus.
Yra kolekcijoje rožių veislių, įsitvirtinusių 25-28 metus, išlaikiusių laiko egzaminą. Pavyzdžiui, arbatinės hibridinės rožės - ‘Fire Flai‘, ‘Angelique‘, ‘Gloria Dei‘, ‘Kardinal‘ (labai tinka stiebinėms rožėms (lizdams), poliantinės - ‘Gloria Mundi‘ (šviesiai rausvais žiedais), ‘Orange Triumph‘ (žydinčios labai gausiai oranžiniais smulkiais žiedais, iki 60 cm aukščio, atsparios ligoms),parko rožės - ‘Sea Foam‘ (baltais žiedais, apie 100 cm aukščio), ‘Fire Play‘ (raudoni žiedai).
Rožes auginti, prižiūrėti ir dauginti padeda visa šeima – vyras Ramutis ir trys dukros – Laura, Skaistė ir Neringa. Tradiciškai rengiama rožių žydėjimo šventė. Visi kartu taip pat rūpinasi ir visais kitais medelyne auginamais dekoratyviais lapuočiais ir spygliuočiais. Per 25 metus sukaupta gausi dekoratyvinių augalų kolekcija.
Tam, kad išaugintų įdomesnius ir kompaktiškus augalus, A. Lėlienė juos skiepija. Sodyboje jaukiai suformuotos erdvės – prie vartų į sodybą dėmesį patraukia dekoratyviais augalais apsodintas tvenkinys, kitur auga spygliuočių ir spalvingų lapuočių grupės įneša įdomybės ir ekspresijos. O kur dar įdomios ir retos formos, sakurų ir alyvų žydėjimas. Šeima kasmet keliauja po užsienio šalis, todėl iš kelionių parsiveža ir naujų puošnių ir retų augalų. Juos sodina, prižiūri ir džiaugiasi jų skleidžiamu grožiu. Lepesni medeliai ar krūmai, kuri mūsų klimatui netinka, su jais tenka atsisveikinti. Tad į jų vietą atsiranda vis nauji.
Tad susipažinkime su įdomiais dekoratyviniais augalais ir gal būt rasime ką nors tinkamo savo ir sodybai arba nedidelei erdvei sode.
Stiebinė rožė ‘Mandarin‘ (miniatiūrinė) – auginama vazone, vėlai rudenį įnešama žiemai į šaltą vėsią patalpą. Pakenčia – 10-15 oC šalčio. Peržiemoja sausai.
Dėl ypatingo dekoratyvumo stiebinės rožės tapo tikra mūsų sodybų, kiemų ir sodų puošmena. Vainikas yra akių aukštyje, todėl gėrėtis žiedais ir jų skleidžiamu nuostabiu aromatu yra tiesiog idealu.
Stiebinės rožės gali būti auginamos grupėmis arba pavieniui. Labai gražiai atrodo žalios vejos fone. Jas galima sodinti į gruntą nuolatinėje vietoje kaip ir visas rožes arba į didelius (15-30 litrų) vazonus, kuriuos galima pastatyti norimoje vietoje. Turint nedidelį kiemą – sodyboje prie vartų, prie namo durų, terasoje. Gražiai stiebinės rožės atrodo derinyje su žemaūgėmis (miniatiūrinėmis, poliantinėmis, besidriekiančiomis ir kt.) rožėmis. Po stiebinėmis rožėmis galima pasodinti įvairių besidriekiančių negiliašaknių augalų (gebenių, žiemių ir kt.). Spygliuočių grupės fone išryškėja stiebinių rožių grožis ir elegantiškumas.
Stiebinės rožės nėra atskira rožių grupė – į stiebą galima skiepyti visų grupių ir daugumos veislių rožes. Skiepyjamos atsparios lietui, kad esant lietingam orui išlaikytų dekoratyvumą, taip pat atsparios šalčiui, kad būtų lengviau uždengti ir išlaikyti per žiemą. Jos auginamos medelio forma.
‘Rapsody in Blue‘ (violetiniais žiedais). Šiuo metu tai viena iš mėlyniausiais žiedais rožių. Pradžioje besiskleidžiantys žiedai būna ryškiai purpuriniai – violetiniai, paskui pilnai išsiskleidę – mėlynai – violetiniai su dūmų atspalviu, vėliau išblunka iki skalūno mėlynos, saulėkaitoje išdega iki šviesiai pilkšvai alyvinių tonų. Žiedai baltu viduriu ir geltonais kuokeliais, pusiau pilnaviduriai, 16 žiedlapių, žiedo skersmuo 6-8 cm, malonaus prieskonių aromato, žydi kekėmis. Krūmas tiesiastiebis, aukštokas, ūgliai tvirti, 1 m aukščio ir aukštesni, gali pasiekti iki 1,5 m. Tanki vidutinio žalumo lapija, todėl tinkama sodinti ne tik grupėse bet ir pavieniui. Žydėti pradeda anksti, o mėlyniausią žiedų spalvą pasieks daliniame pavėsyje (3-4 valandos saulės per dieną arba lengvame pietiniame šešėlyje), tačiau auginant tokioje vietoje, būtinos profilaktinės priemonės nuo dėmėtligių, kuriomis rudenį ši rožė gali susirgti. Auginant saulėkaitoje neserga, tik žiedlapių krašteliai įgauna peleninio atspalvio. Pražysta pakartotinai. Atsparumas lietui ir šalčiui (6B zona) geras, Rytų Lietuvoje būtina apsaugoti žiemai.
‘Leonardo da Vinci‘ – žiedai, kaip angliškų rožių, bijūno formos, vidutinio dydžio, pilnaviduriai, avietinės spalvos. Krūmai gana aukšti, užauga iki 80 cm. aukščio, gražiai išsišakoję, lapija gausi, lapai blizgantys. Žydi labai gausiai iki vėlyvo rudens. Labai gražiai atrodo vienspalvėje grupėje. Atsparios žiemai ir oro permainoms, atsparios ligoms ir kenkėjams.
‘Wonderful News‘ (pagrindinėje nuotraukoje) – miniatiūrinė rožė (15-35 cm aukščio) įskiepyta į į rožės kamieną. Per vasarą 3 žydėjimo bangos. Žiedai ryškiai raudoni.
Obelų palmetės – aukšta obelų gyvatvorė labai tinka prie tako. Sodyboje auginama 70 veislių obelų. Šioje obelų sienutėje – 24 veislės, pavyzdžiui, ‘Slava pobeditelyam‘ (rudeninė derlinga veislė), ‘Kaunis‘ (rudeninė veislė), ‘Šampion‘ (žieminė veislė), ‘Paprastasis antaninis‘, ‘Popierinis‘ ir kt.
Rytinė tuja (Thuja orientalis) ‘Aurea nana‘ – 15 metų, žemaūgė, lėtai auganti, kompaktiška. Labai puošnus krūmelis, ovalios lajos formos, šakelės plokščios ir stačios, auksiniai geltonos. Per 15 metų išaugo iki 0,6 m aukščio ir 0,3–0,4 m pločio. Užauga iki 1,2–1,5 m aukščio ir 0,4-0,6 m pločio. Nereikia karpyti, formuoti. Rytinė tuja ‘Aurea nana‘ gerai auga vidutinio derlingumo ir derlingoje, normalaus drėgnumo, priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose. Želdynuose sodinama pavieniui ir nedidelėmis grupėmis saulėtose, gerai matomose vietose, tinka alpinariumams, spalviniams akcentams ir deriniams. Puikiai dera su kadagiais, puskiparisiais ir lapuočiais krūmais. Spalvingas kompozicijas galima sukurti ir vien iš tujų. Tinka ir mažoje erdvėje. Saugoti nuo pavasarinės saulės.
Augalų grupė: stiebinė rožė ‘Mandarin‘, tuja ‘Aurea‘ nana, virgininis kadagys, baltoji eglė ,J. W. Daisy’s White‘, kalninė pušelė 20 metų, formuojama, karpoma, raugerškis – bordo.
Baltoji eglė ‘J. W. Daisy’s White‘, baltoji eglė ‘Conica‘, virgininis kadagys. Baltoji eglė (Picea glauca) 'J. W. Daisy’s White' pavasarį ryškiai gelsva laja atrodo labai originaliai, kontrastingai atsispindi kitų spygliuočių fone ar lapuočių draugijoje. Daili eglutė kūgiškos formos, labai tankia, kompaktiška laja. Per daugelį metų užauga tik iki 0,8-1,2 m aukščio ir 0,5-0,7 m pločio. Šakelės smulkios, labai tankios. Jauni spygliai šviesiai gelsvi, vėliau jie pažaliuoja, trumpi (8-10 mm), spinduliškai išsidėstę ant ūglių ir šakelių. Gerai auga vidutinio derlingumo, neutralios reakcijos priesmėlio, lengvo ar vidutinio priemolio dirvoje, pusiau punksnėje ir saulėtoje vietoje, kur būna ryškesniais spygliukais. Dera spygliuočių draugijoje, nepamainoma alpinariumuose, prie atraminių sienelių, laiptų, gerai matomose vietose.
Raudonoji pušis (kiekvienais metais apšąla), kalninė pušis, į kalninę pušį įskiepyta ‘Ophir‘ (Pinus mugo), svyrantis į vandenį kadagys – paprastasis kadagys ‘Horstmann‘.
Plaštakiškasis klevas ‘Atropurpureum‘ savo egzotišku grožiu nuostabus medelis, gautas dovanų iš Japonijos. Auga virš 15 metų, jei žiemą daugiau kaip – 20 laipsnių šalčio, uždengia maišu (užmauna). Jis neretai vadinamas ir japoniškuoju klevu, bet Lietuvoje terminas “japoninis klevas” priskirtas kitai, panašiai rūšiai - Acer japonicum.
Plaštakiškasis klevas ‘Atropurpureum‘ – medžio formos augalas, plačia rutuliška laja, horizontaliose plokštumose išsidėsčiusiais lapais. Gali užaugti iki 3-8 m aukščio. Reikia parinkti užuovėją, o žiemai pridengti. Jauni augalai lepesni už vyresnius. Dirva turėtų būti drėgnoka, bet laidi, jokiu būdu neužmirkusi. Geriausiai tinka vidutinio sunkumo derlingas rūgštokas priemolis (pH 5-6). Sausoje dirvoje šie augalai skursta ir nustoja augti. Tręšiama ankstyvą pavasarį ir vasaros pradžioje, ne vėliau kaip liepos viduryje. Ligoms, kenkėjams ir užterštam miestų orui pakankamai atsparūs. Genėti nereikia – sausos šakelės pašalinamos anksti pavasarį arba vasarą. Auga lėtai, o pirmaisiais metais po pasodinimo gali ir visai nepaaugti (tada vystosi šaknų sistema).
Himalajinė pušis (toliau), baltažievė pušis su žaliais spygliais, dešinėje – mėlynoji pušis (Pinus sylvestris).
Sakura ‘Kanzas‘ (Prunus serolata) iš Vengrijos pilnaviduriais rožiniais žiedais, apačioje į kamieną įskiepyta smailiadantė sakura su pusiau pilnaviduriais rausvais žiedais (žydi anksčiau).
‘Kwanzan (Kanzan)‘ bene dažniausiai auginama ir viena dekoratyviausių sakurų veislių, užauganti iki 3-6 metrų, todėl puikiai tinka net ir nedideliame kieme. Gausiai žydi kiekvienais metais, vėlyvą pavasarį. Žiedai pilnaviduriai, švelniai rožinės spalvos. Lapai vasaros metu žali, o rudenį nusidažo geltonai, oranžiniai. Pavasarį visos šakos apsipila rožiniais žiedais. Šie išsilaiko apie dvi savaites. Jie nedžiūsta ir nenuvysta, todėl žydėjimas užsibaigia įspūdingu žiedlapių byrėjimu. Vaisiai nevalgomi ir neišvaizdūs, todėl jau šimtmečius auginamos vien tam, kad būtų galima žavėtis nuostabiais pavasario žiedais. Nereikli dirvožemio derlingumui, tačiau auga tik gerai drenuojamose vietose, nes nepakanti užmirkimui.
Skiepyta paprastoji eglė ‘Inversa‘, o viršuje – dygioji ‘Glauca globosa‘, kanadinė cuga (žemas krūmelis), virginins kadagys ‘Grei Owe‘; japoninė lanksva (geltona), įskiepytas beržas svyruoklinis.
Paprastoji eglė ‘Inversa‘ – lėtai auganti, svyrančia (verkiančia) laja paprastoji eglė. Šakos nusvirusios, tvirtos, spygliai dideli, tankūs, sodriai žalios spalvos. Medelio aukštis (kadangi pats augalas nesuformuoja kamieno) priklauso nuo įskiepijimo aukščio arba turimos atramos. Dažniausia spiepijamas į 1-2,5 metro aukštį. Paskiepijus prie žemės ir nesuteikiant atramos gali augti kaip šliaužianti forma. Tinka sodinti mažose erdvėse, pavieniui, kompozicijose su kitais augalais, alpinariumuose, reprezentacinėse vietose.
Taip pat šioje aplinkoje auginama:
Japoninė lanksva ‘Gold Flame’ – 0,6-1,2 m aukščio, panašaus pločio krūmas. Lapų spalva pavasarį ir vasarą oranžinė, geltona, rudenį – ryškiai raudona.. Žiedai rožiniai, sudaro tankias skėtiškas šluoteles. Žydi birželio – liepos mėn. Nereikli, lengvai dauginama ir auginama auginiais, atlankomis. Pakenčia dalinį pavėsį, bet saulėje gausiau žydi ir spalvingesnė lapija. Atspari ligoms, kenkėjams, užterštam orui ir žiemai. Gražiai dera su tamsiais vienspalviais spygliuočiais.
Dygioji eglė (sidabrinė) ‘Glauca globosa‘ po 10 metų, daryti 3-4 įskiepiai.
Dygioji eglė (sidabrinė) ‘Glauca Globosa‘ – žalsvai mėlynais spygliais, skiepyta į paprastąją eglę. Iš viso 3 aukštai (3 skiepijimai) – pirmas - apačioje, antras – aukščiau, po 3 metų, paskui trečias aukštas – vėl po 3 metų. Užtrunka 10-12 metų. Tinka auginti mažame plote, kaip akcentinis augalas.
Didysis vokarnis (Fothergilla major Lood.) – tai žemas, iki 1,5–2 m aukščio, puošnus krūmas, hamamelinių (Hamamelidaceae) šeimos atstovas, su originaliais į baltus dobiliukus panašiais žiedais ir išraiškingais lapais. Dekoratyvus nuo pavasario iki rudens. Gegužės pabaigoje pasipuošia baltais arba šviesiai kreminiais žiedais, kvepiančiais medumi. Rudenį lapija nusidažo ryškiai geltonai, raudonai. Vokarniai geriausiai auga rūgščiame dirvožemyje kaip rododendrai ir viržiai, tačiau A. Lelienė patikino, kad šis besidriekiantis krūmas puikiai jaučiasi ir neutralios reakcijos, priemolio dirvoje, saulėtoje vietoje. Anksti pavasarį patartina apgėti tik nudžiūvusias ar nulūžusias šakas. Vasarą sausrų metu reikia laistyti. Augalas atsparus ligoms ir kenkėjams. Gerai žiemoja.
Paprastųjų alyvų veislė ‘Krasovitca Moskvy‘ užauga iki 3 m aukščio. Žydi gegužę, žiedai pilnaviduriai, dideli, rožinės spalvos, kvepiantys. Šviesomėgė. Dirvožemis vidutinio derlingumo ar derlingas, normalaus drėgnumo, priesmėlio ar priemolio. Galima auginti krūmu arba skiepyti ir auginti medeliu.
Žydi dygialapis bugienis (Ilex aquifolium). Lapai kiaušiniški, žvilgantys, tamsiai žalia viršutine ir šviesesne apatine pusėmis. Jauni lapai su stambiais dygiais danteliais. Augalas dvinamis. Vyriškųjų augalų laja tankesnė, moteriškųjų – retesnė. Žiedai gelsvai žali, nelabai pastebimi. Rudeniop ant moteriškųjų medžių subręsta gausūs žvilgantys raudoni kaulavaisiai, kuriuos mielai skanauja paukščiai. Senesnių medžių lapai paprastai lygiakraščiai. Kalėdinis medis su raudonomis uogomis.
Skiepyta paprastosios eglės „Raganų šluota“ – apvalios krūmo formos, virš 1,5 m aukščio, tankiomis šakutėmis, trumpais spygliukais. Apačioje yra paliktos paparastosios eglės šakos – dėl maitinino, vėliau pašalins.„Raganų šluotos“ – ant medžių šakų išauga didelis ir tankus sutrumpėjusių ir plonų ūglių telkinys, su neišsivysčiusiais, trumpesniais spygliais. lapeliais. Dar kitaip vadinama laumių šluotomis.
Europinio maumedžio dekoratyvinė svyranti forma ‘Pendula‘. Skiepyta į europonio maumedžio sėjinuką. Dekoratyviniams maumedžiams auginti geriausia rinktis vidutinio derlingumo ir drėgnumo priemolio ar priesmėlio dirvą. Jei tai smėlis ar grynas molis, į duobę įmaišoma lapinės žemės, durpių ir smėlio (3:2:1). Sodinant žemės neturi nubyrėti nuo šaknų. Ką tik pasodintus maumedžius reikia nuolat laistyti, pamulčiuoti durpėmis ar pjuvenomis. Patariama sodinti rugsėjį ir pavasarį, iki vegetacijos pradžios.
‘Royalty‘ – dekoratyvinė raudonlapė obelis. Pavasarį labai gausiai žydi purpuriniai rožiniais žiedais, vasarą aplinką puošia purpuriniais lapais, o rudenį ryškiai nusidažiusia lapija ir smulkiais lyg uogos tamsiai raudonais obuolėliais. Prinokę nenukrenta ir laikosi ant medžio per žiemą, juos lesa paukščiai. Obelaitė vidutinio augumo, aukščiau skiepyta, todėl gražiai svyra žemyn.
‘Suvenir‘ iš Vilniaus universiteto botanikos sodo. Paprastųjų alyvų veislė ‘Souvenir de Louis Spaeth‘ – ryškiai purpuriniai violetiniais žiedais.
Krūminis sumedėjęs bijūnas – sodybos puošmena. Žydi gegužę violetiniai purpuriniais, didžiuliais, 15-17 cm skersmens, pilnaviduriais, kvapiais žiedais. Žydėjimas tęsiasi apie 10-14 dienų. Puošnūs žali plunksniški lapai neaukštam krūmui suteikia lengvumo įspūdį. Sumedėję bijūnai geriausiai jaučiasi saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje, mėgsta derlingą, nesunkų, laidų dirvožemį. Vienoje vietoje gali augti iki 50 metų. Atsparūs užterštam orui, ligoms ir kenkėjams. Šaltesnėmis žiemomis apšąla. Tad krūmą natūraliai apgeni pati žiema. Dauginami sėklomis ir auginiais, bet abiems būdais sunkiai.
