Vairavimo mokyklų vadovai: mokymo griežtinimas – didžiausia nesąmonė

 (82)
Premjero Algirdo Butkevičiaus siūlymus karą keliuose stabdyti griežtinant vairuotojų rengimą vairavimo mokyklų vadovai peikia sakydami, kad griežtinti daugiau nėra ko, nes ir taip gauti vairuotojo pažymėjimą yra be galo sunku. Jų teigimu, nepaklusnaus jaunimo auklėjimu turėtų užsiimti bendrojo lavinimo mokyklos, nors tai ir nėra paprasta, kadangi mokytojai jau nebėra autoritetai.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

DELFI kalbinti vairavimo mokyklų vadovai įsitikinę, kad vairavimo mokymo griežtinimas, apie kurį kalba Vyriausybės vadovas, pažaboti taip vadinamo karo keliuose nepadėtų. Anot jų, žema Lietuvos vairuotojų kultūra su griežtesniais mokymo reikalavimais neturi nieko bendro.

Pašnekovų teigimu, visų pirma vertybes jauniems žmonėms turėtų skiepyti tėvai ir ugdymo įstaigos. O viltis dedančius į vairavimo instruktorius, jie turi nuvilti – vis įžūlėjančių būsimų vairuotojų perauklėti per pusantro ar du mėnesius, kol vyksta kursai, nepavyks.

Kai gauna vairuotojo pažymėjimą, važiuoja kaip nori

Vairavimo mokyklos „Autologija“ vadovas Kastytis Povilaitis teigė, kad žmogus į vairavimo kursus ateina su tam tikromis vidinėmis nuostatomis ir jau suformuota vairavimo kultūra, todėl kaltinti vairavimo mokyklų dėl iškreipto jaunų vairuotojų požiūrio į saugų eismą nereikėtų.

Pasak jo, per 40 teorijos mokymui skirtų valandų, nors ir labai stengiamasi, jau susiformavusį charakterį pakeisti labai sunku. „Dauguma vairavimo mokyklų stengiasi parodyti socialines reklamas ir įtikinti jaunus vairuotojus, kad kelyje reikia elgtis atsakingai. Tačiau kadangi daugiausia mokosi vėlyvosios paauglystės žmonės, jie tai praleidžia pro ausis ir tuo netiki“, - įrodinėjo jis.

Panašios nuomonės laikėsi ir vairavimo mokyklos „Tiesus kelias“ vadovas Sigitas Miklovis, nenorintis sutikti, kad vairuotojų parengimo lygis yra žemas. Jo teigimu, ėmus vairuotojų egzaminavimą filmuoti, griežtinti daugiau nebėra ko.

Tik išsilaikę egzaminus važiuoja protingai ir tvarkingai. Asai, turintys didelį stažą, daugiausia prisidirba. Ką tik teises išlaikę sukelia smulkias avarijas.
Sigitas Miklovis

Be to, jis tikino pastebėjęs, kad kraupias avarijas sukelia ne jauni, bet kur kas daugiau patirties turintys vairuotojai: „Tik išsilaikę egzaminus važiuoja protingai ir tvarkingai. Asai, turintys didelį stažą, daugiausia prisidirba. Ką tik teises išlaikę sukelia smulkias avarijas. Nepasakyčiau, kad po tokių avarijų prireiktų ligoninės. Tokių nebent labai mažai yra.“

„Vairolita“ direktorius Valentinas Binkis tikino, kad išlaikyti egzaminus būsimiems vairuotojams šiuo metu ganėtinai sudėtinga. Jo nuomone, sugriežtinus reikalavimus dar labiau sumažėtų šansai gauti vairuotojo pažymėjimą. Todėl tokiu atveju „būtų skriaudžiami žmonės“.

Pašnekovas aiškino, kad instruktoriai be perstojo aiškina, kad kelyje reikia elgtis saugiai, tačiau jaunimą tai veikia mažai: „Mes juos auklėjam, kad važiuotų tvarkingai, kad nelakstytų, kad pėsčiuosius praleidinėtų, kad girti nevažinėtų. Kaip tu kitą pakeisi, jeigu jis išėjęs apsisuko ir vėl savo daro. Kai jis mokosi, stengiasi. O kai gauna teises, važiuoja kaip pašviečia.“

Vairavimo mokyklos vadovas: mokiniai klauso – na... kol kas nesiunčia

Tuo tarpu vairavimo mokyklos „Linaudrė“ vadovas Bronius Zikaras teigė, kad norint sustabdyti taip vadinamą karą keliuose visų pirma reikia apie saugų eismą kalbėti vaikams dar darželyje. O pagrindinis auklėjamasis vaidmuo, anot jo, tenka bendrojo lavinimo mokyklos pedagogams ir tėvams.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad mokytojams skiepyti saugaus eismo pagrindus yra labai sunku, kadangi mokiniai juos nuolat žemina. „Turiu pažįstamų vidurinėj mokykloj ir žinau, kad mokytojas bijo pasakyti žodį. Būna, kad spjaudo į mokytojus. Pripažinkim šitą. Vaikai labai gerai žino savo teises, bet pareigų, atleiskit, jie tikrai nežino. O ypač iš pasiturinčių šeimų, kur leidžiama daryti, ką nori“, - mokinius charakterizavo B. Zikaras.

Vairavimo instruktoriams susikalbėti su mokiniais, palyginus su bendrojo lavinimo mokyklomis, lengviau, sako V. Binkis. „Klauso mūsų – toli nesiunčia. Nėra buvę, kad na... pasakytų“, - dėstė pašnekovas.

Vairavimo mokyklose netgi svaiginasi

Ar mokant vairuoti galima pastebėti, kurie žmonės kelyje elgsis agresyviai? K. Povilaitis linkęs manyti, kad kelių erelius, pastebėti galima gana anksti.

Anot jo, norint, kad tokie žmonės gatvėmis nevažinėtų, reikia ne vairavimo mokymą griežtinti, bet medicininę vairuotojų patikrą rimčiau reglamentuoti: „Jei atvirai, turėtų būti griežtesnė medikų kontrolė. Turėtų būti vertinama ne tik elementari rega, bet atsižvelgta ir psichologines savybes – kiek vairuotojas linkęs į agresiją. Jeigu jis yra agresyvus, jam negalima turėti ginklo. Taip pat negalima vairuoti ir automobilį, nes automobilis gali būti pavojingesnis už šaunamąjį ginklą.“

Klauso mūsų – toli nesiunčia. Nėra buvę, kad na... pasakytų.
Bronius Zikaras

B. Zikaras DELFI prasitarė, kad nemažai jaunų žmonių ima lankyti kursus neturėdami motyvacijos. Pasitaiko netgi tokių kurioziškų situacijų, kai vaikas prašo tėvų pinigų kursams, kurių jau seniausiai nelanko. „Yra tokių, kuriuos tėvai tiesiog atveda sėdėti prie kompiuterio. Tėvui ar motinai reikia išvažiuoti, o jis pažiūrėjo iš už kampo, kad jie išėjo – ir viskas. Taip pat yra vaikų, kurių tėvai išvažiavę. Pasėdi pasėdi – ir nereikia. Kas man tie pinigai? Tėvai atsiųs. Būna, kad tėvams meluoja. Pasirašo sutartį, o paskui ateina ir sako, kad man nereikia: aš noriu studijuoti, sportuoti, pasiruošt gerai egzaminams. Po dviejų mėnesių ateina tėvas ir sako: pas jus mokykloj kompiuteriai neveikia, elektros nėra ir pan. Pasakom, kad prieš mėnesį vaikas sutartį nutraukė. Tada sako: jis iš manęs paėmė 1000 Lt už mokymąsi vairuoti“, - labai dažnai pasitaikančias mokinių apgavystes atskleidė pašnekovas.

Tačiau tai toli gražu dar ne viskas. Esą pasitaiko atvejų, kai galima įtarti, kad būsimi vairuotojai mokykloje netgi svaiginasi narkotikais – „būna atvejų, kad tualete randama švirkštų, visokių polietileninių maišelių“.

V. Binkis taip pat tikino, kad pastaruoju metu jaunimas, besimokydamas vairuoti, vis mažiau stengiasi.

Negana to, visai nedaug vaikinų supranta automobilio techninius parametrus. „Dabar ne technikos žmonės – nesidomi. Kai mes augome, domėjomės automobiliu – kur stabdis, kur sankaba, kur gazas. O dabar ateina 24 metų vyras ir nieko nežino. Jis – kompiuteristas“, - jaunąją kartą charakterizavo vairavimo mokyklos vadovas.

Mokinių sukeltos skaudžios avarijos – liūdina

Pasidomėjus, kokios mintys užplūsta sužinojus, kad auklėtinis sukėlė rimtą avariją, K. Povilaitis tikino tokiais atvejais visada jaučiantis atsakomybę ir analizuojantis, ar mokant viskas buvo atlikta gerai.

Jo nuomone, dažniausiai jaunus žmones kelyje elgtis neatsakingai skatina apie pasekmes negalvojantys panašaus amžiaus bendrakeleiviai, kurių raginimui nesilaikyti Kelių eismo taisyklių gali atsispirti ne kiekvienas: „Dažniausiai aplinka provokuoja elgtis neatsakingai. Jeigu jauni žmonės važiuoja su kompanija, bendraamžiai provokuoja važiuoti didesniu greičiu. Žmogus turi turėti labai tvirtą vidinę nuostatą, kad atsispirtų provokacijoms. Ne kiekvienas jaunuolis gali atsispirti.“

V. Binkis taip pat tikino, kad jis visuomet lieka sukrėstas mokinių nesėkmių. Esą vairavimo instruktoriai deda itin daug pastangų, kad būsimi vairuotojai į eismo įvykius nepatektų, todėl sužinoti apie kraupias avarijas visada skaudu. „Po kursų baigimo mes mokinių jau nematom. Tik išgirstam, kad avariją kokią padarė. Mums labai negera ant širdies. Visada nori, kad būtų geriau. O išeina štai kaip“, - pripažino vairavimo mokyklos vadovas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Article facelift

Priešintis naujovėms - tautinis lietuvių bruožas? pirma - rėkia, paskui pagalvoja (76)

Nuo kovo 1-osios įsigaliojusi nauja automobilių techninės apžiūros tvarka sukėlė tikrą audrą. DELFI komentatoriai piktinasi, kad nauji reikalavimai nereikalingi, jie esą pareikalaus daugiau išlaidų ir laiko. Situaciją komentuojantys specialistai sutinka, kad lietuviams sunkiai sekasi priimti saugaus eismo naujoves, tačiau pasirodo yra ir išimčių – kai kurios sutinkamos itin palankiai.

Mokyklų vadovai: vairuotojų kultūra ir mokykla neturi nieko bendro (19)

Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sumanymą daugiau dėmesio švietimo programose skirti eismo kultūrai mokyklos daužo į šipulius. Prestižinių mokyklų vadovai sako, kad jų kaltinti dėl žemos visuomenės eismo kultūros negalima, o mokinius papildomai šviesti nėra galimybių, nes programos ir taip perpildytos.

Vairavimo mokyklų vadovai: mokymo griežtinimas – didžiausia nesąmonė būsimi vairuotojai - kasmet vis įžūlesni (82)

Premjero Algirdo Butkevičiaus siūlymus karą keliuose stabdyti griežtinant vairuotojų rengimą vairavimo mokyklų vadovai peikia sakydami, kad griežtinti daugiau nėra ko, nes ir taip gauti vairuotojo pažymėjimą yra be galo sunku. Jų teigimu, nepaklusnaus jaunimo auklėjimu turėtų užsiimti bendrojo lavinimo mokyklos, nors tai ir nėra paprasta, kadangi mokytojai jau nebėra autoritetai.

Karo keliuose kaina: suskaičiuota, kiek kainuoja vienas žuvęs žmogus (158)

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, DELFI komentuodamas saugaus eismo padėtį Lietuvoje, tikino, kad didelis keliuose žūstančiųjų skaičius yra ekonominė valstybės netektis. Ministro teigimu, vienas žuvęs žmogus biudžetui kainuoja labai brangiai – 1,8 mln. Lt.