Priešintis naujovėms - tautinis lietuvių bruožas?

 (76)
Nuo kovo 1-osios įsigaliojusi nauja automobilių techninės apžiūros tvarka sukėlė tikrą audrą. DELFI komentatoriai piktinasi, kad nauji reikalavimai nereikalingi, jie esą pareikalaus daugiau išlaidų ir laiko. Situaciją komentuojantys specialistai sutinka, kad lietuviams sunkiai sekasi priimti saugaus eismo naujoves, tačiau pasirodo yra ir išimčių – kai kurios sutinkamos itin palankiai.
© DELFI skaitytojo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Su pirmąja pavasario diena pasikeitė automobilių ir priekabų techninės apžiūros reikalavimai, kurie susiję su Europos Komisijos direktyvos įgyvendinimu.

Įsigaliojus naujiems reikalavimams, atidžiau vertinama išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, vadinamieji katalizatoriai. Taip pat griežtėja reikalavimai priekiniams žibintams – nuo šiol privalomai tikrinamas žibintų aukščio lygio reguliatoriaus veikimas (anksčiau jie tikrinti tik būdami vienoje padėtyje), stiklo valytuvai privalo švariai valyti visą valomą plotą. Be to, turi tinkamai veikti stiklo valytuvų plovikliai ir kt.

Kruopštesnis automobilių tikrinimas neišvengiamai prailgins techninės apžiūros procedūrą. Preliminariai skaičiuojant, lengvųjų automobilių techninės apžiūros procedūra vidutiniškai pailgės 5-6 min., krovininių automobilių – 9-10 min.

Komentatorius: susisiekimo ministrui Jonavoje durys į Seimą užtrenktos

DELFI straipsnis, kuriame buvo pranešta apie pasikeitimus, susilaukė itin didelio skaitytojų dėmesio. Iš beveik 400 komentarų, daugiau nei pusėje neigiamai atsiliepiama apie naująją tvarką. Anot internautų, ji pareikalaus žymiai daugiau išlaidų ir laiko.

„Čia nesąmonių prisigalvojo, kad vėliau galėtų kainą už techninę apžiūrą pakelti, pavyzdžiui, iki 150 Lt. Preteksto ieško tik“, - rašoma viename iš daugelio komentarų. Kiti turi netgi politinio atspalvio. Vienas internautas spėja, kad įgyvendinus naująją tvarką susisiekimo ministrui Jonavos vienmandatėje apygardoje durys į Seimą užtrenktos: „Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius daugiau Jonavoje gali savo kandidatūros nekelti. Po tokių fokusų su technikine apžiūra už jį niekas čia nebalsuos – garantuoju.“

Priešinamasi viskam, už ką reikia mokėti

DELFI aiškinasi, kodėl naujoji techninės apžiūros tvarka, kuri, kaip sako Susisiekimo ministerija, turėtų padėti užtikrinti vairuotojų saugumą, sulaukė neigiamo visuomenės vertinimo. Galbūt lietuviai apskritai visas saugaus eismo naujoves linkę atmesti?

Naujovės ne visada subalansuoja, greičiau – kažkiek laiko destabilizuoja įprastas gyvenimo aplinkybes. Sąmoningai ar ne, bet mes tokiai padėčiai pirmiausiai priešinamės, o tik po to klausiame: kam to reikia? Gal tai visai ir neblogos naujovės?
Linas Kontrimas

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovo sociologo Vlado Gaidžio nuomone, kategoriškai teigti, kad visuomenė visus pasiūlymus, kurie gali pagerinti eismo dalyvių saugumą, vertina neigiamai, teigti negalima. Jo įsitikinimu, yra naujovių, kurioms pritaria beveik visi. Taip sakydamas jis remiasi prieš 10 metų atliktomis apklausomis. Anuomet buvo iškeltas klausimas: ar reikia uždrausti vairuojat kalbėti telefonu? 80 proc. respondentų pritarė iniciatyvai, o 14 proc. – ją atmetė. Apklausos dalyvių taip pat buvo paprašyta nurodyti, ar jie patys vairuoja. Sociologas pažymėjo, kad šiam sumanymui vienodai pritarė tiek vairuojantys, tiek vairuotojo pažymėjimo neturintys.

Negana to, jis pasirėmė ir kito panašiu metu atlikto tyrimo duomenimis. Jį atliekant respondentų buvo klausiama, ar jie pritaria, kad automobiliai žiemą nevažinėtų vasarinėmis padangomis? 80 proc. apklaustųjų tam pritarė, 12 proc. – išreiškė priešiškumą. Žvelgdamas į apklausos rezultatus, V. Gaidys teigė, kad vairuojantys tam pritarė netgi labiau už nevairuojančius.

Tačiau, anot pašnekovo, pasitaiko atvejų, kai visuomenė skyla į dvi dalis: pėstieji pasiūlymą priima su džiaugsmu, o vairuotojai apie jį nenori net pagalvoti. Jis prisiminė daug diskusijų sukėlusią idėją gyvenvietėse greitį sumažinti nuo 60 km/h iki 50 km/h. Tuomet esą geriausiai pasirodė takoskyra tarp vairuojančių, kurie tam priešinosi, ir automobilių neturinčių, sprendimą pasitikusių ovacijomis.

Komentuodamas neigiamus komentarus, kritikuojančius naująją tvarką, V. Gaidys pažymėjo, kad tai išduoda vairuotojų priešiškumą, kuris gali būti susijęs su išaugusiomis išlaidomis ir laiko sąnaudomis: „Reikia spėti, kad komentarus dažniau rašo jaunesni, pakankamai išsilavinę ir greičiausiai vairuojantys žmonės. Matyt, jie neturi intereso, kad techninė apžiūra būtų griežtinama. Bet kokie dalykai, kurie susiję su finansiniais praradimais, dabartinėj Lietuvoj vargu ar gali sulaukt pritarimo. Jeigu susimoki už šildymą 600 Lt, kiek lieka kitiems dalykams? Nemažai daliai žmonių papildomas primokėjimas yra skaudus. Kitas dalykas – intensyvesnis tikrinimas susietas su laiko praradimais. Todėl didelio noro nebus.“

Viskas, kas iš užsienio, sutinkama priešiškai

Į Lietuvą iš Briuselio atkeliavusi naujovė neigiamai gali būti sutikta ir todėl, kad lietuviai dar nespėjo pamiršti nemalonių istorinių išgyvenimų, sako psichoterapeutas Raimundas Milašiūnas. Anot jo, ilgai Lietuvą iš visų pusių supo agresoriai, todėl bet kokią naujovę, parskriejančią iš užsienio, lietuviai gali suprasti kaip dar vieną grėsmę.

„Lietuviai visada linkę pasilikti ties savo nuomone arba iš karto pasiūlymą atmesti, bet po to jie linkę priimti. Lietuviai taip pat turi labai daug nepasitikėjimo savimi – ne tik kitais. Kai kažkas siūloma, pirmiausia jie sako: ne, aš turiu savo nuomonę – aš turiu parodyti savo galią“, - pridėjo jis.

Priešiškumą lemia socialinė inercija

Viešųjų ryšių agentūros „PR Service/Edelman Affiliate“ vadovas Linas Kontrimas sakė, kad žmonės naujovėms priešinasi inertiškai. Tačiau kritikai labiausiai pasmerktos tos, kurių nauda nėra paaiškinama. „Daugelis naujovių gyvenime atsiranda ne todėl, kad to reikia ir to nori visuomenė, o todėl, kad šitaip už visuomenę yra pagalvojama kažkur koridoriuose. Ir nebūtinai tos naujovės yra blogis. Tačiau nepaaiškintos – ir lieka nepriimtinos. Visuomenė priešinasi... Tai ji gali daryti ir dėl dar vieno dalyko – socialinės inercijos. Naujovės ne visada subalansuoja, greičiau – kažkiek laiko destabilizuoja įprastas gyvenimo aplinkybes. Sąmoningai ar ne, bet mes tokiai padėčiai pirmiausiai priešinamės, o tik po to klausiame: kam to reikia? Gal tai visai ir neblogos naujovės?“, – svarstė jis.

Pašnekovas DELFI teigė, kad saugaus eismo pasiūlymus būtų galima populiarinti pasitelkus viešųjų ryšių programas ir socialinę reklamą. Visa tai, anot jo, suinteresuotų veikti pačią visuomenę. Tačiau dabar naudojamą reklamą vien teigiamai vertinti L. Kontrimas nelinkęs: „Kartais socialinė reklama šioje srityje būna kupina grubios didaktikos, kartais – nekūrybingo kalbėjimo. Tačiau mane žavi vien tai, kad šiomis temomis yra kažkas daroma.“

Vis dėlto, jo žodžiais tariant, saugiai elgtis kelyje žmogų reikia pradėti mokyti nuo mažens. Todėl svarbiausias vaidmuo tenka tėvams ir mokyklai.

E. Masiulis: žmonės taupo pamiršdami, kad tai jiems gali atsirūgti

Buvęs susisiekimo ministras, Seimo narys Eligijus Masiulis taip pat pastebėjo, kad lietuviai priešinasi ne tik saugaus eismo naujovėms, bet ir visoms kitoms. O ypač toms, kurios paliečia jų kišenę.

Tačiau jis sakė, kad taupyti aukojant saugumą nevertėtų: „Žmonės apskritai naujovėms linkę priešintis, jeigu ypatingai tos naujovės liečia jų kišenę ir reikia išleisti papildomus kelis litus. Aš manau, kad čia bendrai yra saugaus eismo kultūros klausimas, nes žmonės dažnai stengiasi sutaupyti „ant automobilio“, neįvertindami, kad tai jiems gali atsirūgti kitu galu.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Article facelift

Priešintis naujovėms - tautinis lietuvių bruožas? pirma - rėkia, paskui pagalvoja (76)

Nuo kovo 1-osios įsigaliojusi nauja automobilių techninės apžiūros tvarka sukėlė tikrą audrą. DELFI komentatoriai piktinasi, kad nauji reikalavimai nereikalingi, jie esą pareikalaus daugiau išlaidų ir laiko. Situaciją komentuojantys specialistai sutinka, kad lietuviams sunkiai sekasi priimti saugaus eismo naujoves, tačiau pasirodo yra ir išimčių – kai kurios sutinkamos itin palankiai.

Mokyklų vadovai: vairuotojų kultūra ir mokykla neturi nieko bendro (19)

Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sumanymą daugiau dėmesio švietimo programose skirti eismo kultūrai mokyklos daužo į šipulius. Prestižinių mokyklų vadovai sako, kad jų kaltinti dėl žemos visuomenės eismo kultūros negalima, o mokinius papildomai šviesti nėra galimybių, nes programos ir taip perpildytos.

Vairavimo mokyklų vadovai: mokymo griežtinimas – didžiausia nesąmonė būsimi vairuotojai - kasmet vis įžūlesni (82)

Premjero Algirdo Butkevičiaus siūlymus karą keliuose stabdyti griežtinant vairuotojų rengimą vairavimo mokyklų vadovai peikia sakydami, kad griežtinti daugiau nėra ko, nes ir taip gauti vairuotojo pažymėjimą yra be galo sunku. Jų teigimu, nepaklusnaus jaunimo auklėjimu turėtų užsiimti bendrojo lavinimo mokyklos, nors tai ir nėra paprasta, kadangi mokytojai jau nebėra autoritetai.

Karo keliuose kaina: suskaičiuota, kiek kainuoja vienas žuvęs žmogus (158)

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, DELFI komentuodamas saugaus eismo padėtį Lietuvoje, tikino, kad didelis keliuose žūstančiųjų skaičius yra ekonominė valstybės netektis. Ministro teigimu, vienas žuvęs žmogus biudžetui kainuoja labai brangiai – 1,8 mln. Lt.