Karo keliuose kaina: suskaičiuota, kiek kainuoja vienas žuvęs žmogus

 (158)
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, DELFI komentuodamas saugaus eismo padėtį Lietuvoje, tikino, kad didelis keliuose žūstančiųjų skaičius yra ekonominė valstybės netektis. Ministro teigimu, vienas žuvęs žmogus biudžetui kainuoja labai brangiai – 1,8 mln. Lt.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ministro nuomonė nuo statistikos skiriasi

Naujausia statistika, rodo, kad Lietuva pagal žūčių keliuose skaičių pirmauja Europoje. Skaičiai atskleidžia, kad milijonui gyventojų mūsų šalyje 2012 m. teko 100 avarijų aukų. Tuo tarpu ES šalių vidurkis pernai buvo 55 žuvusieji.

Ministras košmarišką statistiką linkęs sieti su tuo, kad nepriklausomybės metais daugiau nei dvigubai padidėjo transporto priemonių skaičius. Anot jo, Lietuvos kelių tinklas nebuvo pritaikytas tokiems srautams, todėl tai turėjo įtakos avaringumo didėjimui.

Tačiau pasidomėjus, kokia ministerijos pozicija dėl nevaldomai augančio Lietuvos automobilių parko, ir ar nevertėtų imtis priemonių, padėsiančių jį riboti, R. Sinkevičius savo nuomonės išsakyti nesiryžo.

Ministro įsitikinimu, esminis lūžis, nuo kurio avaringumo situacija ėmė gerėti, įvyko 2007 m. „Nuo 2007 iki 2010 m. žuvusiųjų skaičių Lietuvoje pavyko sumažinti perpus“, - teigė ministras.

Vienas iš tikslų, numatytų 2011-2017 metų Valstybinėje saugaus eismo programoje, yra sumažinti žuvusiųjų skaičių iki 60 žuvusiųjų, tenkančių 1 mln. gyventojų ir patekti į 10 pirmaujančių ES valstybių pagal šį rodiklį.
Rimantas Sinkevičius

Nors pernai, jau minėtais statistiniais duomenimis, palyginus su 2011 m. žuvusiųjų skaičius Lietuvoje padidėjo 2 proc., paskutinę trijų metų padėtį ministras, žuvusiųjų skaičių lygindamas su autoparko dydžiu, vadina stabilia ir netgi teigė įžiūrintis žūvančiųjų skaičiaus mažėjimą: „Paskutinių trijų metų padėtį galima vertinti kaip stabilią, kadangi pokyčiai buvo minimalūs, o 2012 m. netgi fiksuotas nežymus žuvusiųjų skaičiaus sumažėjimas.“

Planuose – žūstančiųjų skaičiaus mažėjimas

Kaip DELFI teigė R. Sinkevičius, saugaus eismo padėties gerinimas – strateginis Susisiekimo ministerijos tikslas, nes žūstantys keliuose valstybei labai brangiai kainuoja: „Saugaus eismo užtikrinimas išlieka ir išliks strateginiu tikslu, kadangi negalime toleruoti didelio žūstamumo, kuris yra ne tik didelė ekonominė netektis valstybei (paskaičiuota, kad 1 žuvęs žmogus valstybei kainuoja apie 1,8 mln. litų), tačiau ir neišmatuojama šeimų tragedija, darbingų žmonių netektis.“

Kai Lietuva pagal žūstančiųjų skaičių pirmauja Europoje, susisiekimo ministras kelia tikslą iki 2017 m. gerokai sumažinti žūvančiųjų skaičių ir patekti į geriausiųjų lentelės dešimtuką. „Vienas iš tikslų, numatytų 2011-2017 metų Valstybinėje saugaus eismo programoje, yra sumažinti žuvusiųjų skaičių iki 60 žuvusiųjų, tenkančių 1 mln. gyventojų (šiuo metu šis skaičius yra apie 100 žuvusių 1 mln. gyventojų) ir patekti į 10 pirmaujančių ES valstybių pagal šį rodiklį. Šiuo metu Lietuva pagal šį rodiklį gerokai atsilieka nuo geriausius rodiklius turinčių valstybių“, - optimistines prognozes atskleidė jis.

Be to, Europos „Baltojoje knygoje“ numatytas ilgasis tikslas, kad 2050 m. keliuose mirčių nebūtų išvis. Politiko teigimu, pasiekti šį tikslą lengva nebus.

Ministras: visuomenei saugaus eismo srityje trūksta išprusimo

R. Sinkevičius teigimu, Lietuvoje yra kelios pagrindinės saugaus eismo problemos: greičio viršijimas; jauni vairuotojai; neapsaugoti eismo dalyviai, kurių didžiausią dalį sudaro pėstieji ir dviratininkai; alkoholio pavartoję eismo dalyviai; didelis avaringumas pėsčiųjų kelių kirtimo vietose.

Rimantas Sinkevičius
Rimantas Sinkevičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Siekdama pagerinti eismo saugumo padėtį, anot ministro, šiemet ministerija išskyrė prioritetines sritis, kurioms bus skiriamas didesnis dėmesys. Kadangi pernykščiais duomenimis, 18 – 24 metų vairuotojai sukėlė maždaug 35 proc. visų eismo įvykių, ministerija užsimojo daugiau dėmesio skirti vairuotojų rengimui. „Siekiant sumažinti jaunų vairuotojų sukeliamų eismo įvykių mastą, šiais metais pradės veikti vairuotojų papildomo mokymo sistema. Papildomas pradedančiųjų vairuotojų mokymas turi būti prevencinė auklėjamoji priemonė, todėl minėtą mokymą turės užbaigti tik tie pradedantieji vairuotojai, kurie pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokius siūlymus esame pateikę Seimui“, - planuojamą naujovę pristatė ministras.

Politiko manymu, eismo saugumą turėtų padidinti sugriežtinti automobilių techninės apžiūros reikalavimai. Jo teigimu, griežčiau bus vertinamas ir TA kontrolierių darbas. Esą patvirtinta tvarka, kuri leis nustačius, kad TA kontrolierius nesąžiningai tikrina automobilio techninę būklę, iškart atleisti jį iš darbo. Taip pat šiemet planuojama dažniau transporto priemonės būklę vertinti kelyje.

Be to, ministro teigimu, nemažai dėmesio ketinama skirti infrastruktūros gerinimui ir švietėjiškai veiklai. Anot jo, pastaroji sritis labai svarbi, kadangi visuomenei dar trūksta išprusimo: „Lietuvoje kol kas išlieka ryškūs požymiai, kad visuomenė dar nepasiekė pakankamo išprusimo saugaus eismo srityje lygio. Daug žuvusių pėsčiųjų rodo, kad pastariesiems trūksta elementarių žinių apie asmeninių saugos priemonių naudojimą ir elgesio normas kelyje. Dažni eismo įvykiai dėl viršijamo greičio atspindi žmonių atsakomybės stoką, galimų pasekmių nesuvokimą. Chuliganiškas vairuotojų elgesys parodo savitarpio pagarbos, supratimo ir tolerancijos trūkumą.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Article facelift

Priešintis naujovėms - tautinis lietuvių bruožas? pirma - rėkia, paskui pagalvoja (76)

Nuo kovo 1-osios įsigaliojusi nauja automobilių techninės apžiūros tvarka sukėlė tikrą audrą. DELFI komentatoriai piktinasi, kad nauji reikalavimai nereikalingi, jie esą pareikalaus daugiau išlaidų ir laiko. Situaciją komentuojantys specialistai sutinka, kad lietuviams sunkiai sekasi priimti saugaus eismo naujoves, tačiau pasirodo yra ir išimčių – kai kurios sutinkamos itin palankiai.

Mokyklų vadovai: vairuotojų kultūra ir mokykla neturi nieko bendro (19)

Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sumanymą daugiau dėmesio švietimo programose skirti eismo kultūrai mokyklos daužo į šipulius. Prestižinių mokyklų vadovai sako, kad jų kaltinti dėl žemos visuomenės eismo kultūros negalima, o mokinius papildomai šviesti nėra galimybių, nes programos ir taip perpildytos.

Vairavimo mokyklų vadovai: mokymo griežtinimas – didžiausia nesąmonė būsimi vairuotojai - kasmet vis įžūlesni (82)

Premjero Algirdo Butkevičiaus siūlymus karą keliuose stabdyti griežtinant vairuotojų rengimą vairavimo mokyklų vadovai peikia sakydami, kad griežtinti daugiau nėra ko, nes ir taip gauti vairuotojo pažymėjimą yra be galo sunku. Jų teigimu, nepaklusnaus jaunimo auklėjimu turėtų užsiimti bendrojo lavinimo mokyklos, nors tai ir nėra paprasta, kadangi mokytojai jau nebėra autoritetai.

Karo keliuose kaina: suskaičiuota, kiek kainuoja vienas žuvęs žmogus (158)

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, DELFI komentuodamas saugaus eismo padėtį Lietuvoje, tikino, kad didelis keliuose žūstančiųjų skaičius yra ekonominė valstybės netektis. Ministro teigimu, vienas žuvęs žmogus biudžetui kainuoja labai brangiai – 1,8 mln. Lt.