Maži, bet pavojingi kenkėjai – amarai, kaip juos atbaidyti?

Amarai – daugumai sodininkų ir daržininkų puikiai pažįstami kenkėjai, kurie pasižymi nemažu apetitu. Šie kenkėjai greitai vystosi ir dauginasi, todėl laiku nesiėmus apsauginių priemonių, jie gali pridaryti nemažai žalos. Tad kokioms priemonėmis galima saugoti augalus nuo šių parazitų?

Kas tai per kenkėjai?

Amariniai (lot. Aphidoidea) yra itin smulkūs vabzdžiai, kurie gyvena kolonijomis ant lapų ir nesumedėjusių ūglių. Jų išvaizda gali būti labai skirtinga. Pasaulyje egzistuoja net apie 4000 amarinių rūšių, priklausančių 10 šeimų. Mūsų krašte aptinkama viena amarų šeima – sifoniniai amarai (lot. Aphididae). Nors amarai gali būti skirtingo dydžio bei formos, vienas bendras šių vabzdžių bruožas – specialūs, duriantys ir čiulpiantys čiulptuvai, kuriais jie perduria augalų ūglių, pumpurų, lapų paviršių ir iščiulpia sultis.

Kadangi amarai pasižymi gana ryškia mitybine specializacija, jų rūšį galima iš dalies nustatyti pagal augalą maitintoją. Pavyzdžiui, ant obelų aptinkami žaliasis obelinis ir pilkasis obelinis amarai, ant slyvų – slyvinis miltamaris, ant vyšnių – vyšninis amaras, ant serbentų – serbentinis ir t.t. Kita vertus, reikia žinoti, kad amarų rūšys gali būti vienanamės arba dvinamės. Su vienanamėmis rūšimis viskas yra aišku, tačiau dvinamiai amarai vystymąsi pradeda ant vienos rūšies augalo maitintojo, vėliau pereina ant kito, o vystymosi pabaigoje vėl grįžta ant pirminio.

Kokia bebūtų amarų rūšis, jų daroma žala augalams yra akivaizdi. Šių vabzdžių užpulti ūgliai bei lapai deformuojasi, kartais pakeičia spalvą, pažeisti pumpurai glemba ir neišsiskleidžia.

Prevenciniai veiksmai

Sode užsiveisus amarams, juos visiškai ir visam laikui išnaikinti yra be galo sudėtinga. Todėl geriau užbėgti problemai už akių ir imtis visų įmanomų priemonių, kad šie kenkėjai aplenktų jūsų sklypą.

Pirmiausia augalais reikia tinkamai rūpintis: tręšti subalansuotomis trąšomis (tik nereikia padauginti azoto), laistyti, mulčiuoti. Augalus tręšti rekomenduojama organinėmis, augalinių ekstraktų pagrindu pagamintomis trąšomis, nes jos ne tik pamaitina augalą natūraliomis maistinėmis medžiagomis, bet ir suteikia jam gyvybingumą ir atsparumą nepalankiems veiksniams.

Rudenį ir ankstyvą pavasarį reikia valyti vaismedžių kamienus ir šakas nuo senos žievės, balinti kamienus. Kadangi amarus į sodą dažnai atneša skruzdės, ant medžių yra rekomenduojama padėti skruzdžių gaudykles.

Amarus mėgsta boružės, tad galima bandyti atsinešti arba natūraliai pritrauki šiuos vabzdžius į savo kiemą. Joms patrauklus yra medetkų kvapas, tad specialiai šiam tikslui jas galima sodinti savo sode.

Be to, amarai nemėgsta kai kurių augalų, tad galima sukurti jiems nemalonią kaimynystę. Pavyzdžiui, jiems labai nepatinka svogūnai ir česnakai, tad galima savo daržą suplanuoti ir sodinti taip, kad šie augalai būtų arti probleminių, amarų puolamų augalų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis