Žolininkės J.Balvočiūtės patarimai kaip auginti vaistažoles

Nuo senų laikų žmogus ieškojo vaistų gamtoje. Žiniuoniai atkreipė dėmesį į gydomąsias kai kurių augalų savybes, pradėjo juos rinkti, auginti, ruošti vartojimui kaip vaistus. Taip ir atsirado liaudies medicina. Tai buvo ir maistas, ir vaistas. Šiais laikais galima užduoti klausimą sau: ar galime patys užsiauginti vaistažolių? Žolininkė ir vaistininkė Jadvyga Balvočiūtė sako, kad nedidelį vaistažolių darželį įmanoma turėti kiekvienam.

Vaistiniai augalai turi ne tik gydomąją naudą, bet kai kurie tinkami naudoti ir kaip prieskoniai. Visų neįmanoma rasti gamtoje, kai kurie iš jų yra saugomi arba nyksta, tad svarbu apsispręsti, ką norėsite auginti savo darželyje. Daugybė vaistinių augalų auga kaip piktžolės pasėliuose. Intensyvios žemdirbystės sistemoje gausiai naudojant herbicidus jos nyksta. Dažniausiai tai būna: pelkinis pūkelis, rugiagėlė, paprastoji kraujažolė, dirvinė našlaitė, dirvinis asiūklis, šalpusnis.

Shutterstock nuotr.

Vietos parinkimas ir priežiūra

Vaistažolės auginamos ir dideliame darže, ir visai mažame, taip pat balkone ar ant palangės. Nedidelį lopinėlį galima pasisodinti ir tiesiog šalia gėlyno. Vaistažolių lysvę galima formuoti įvairiai: stačiakampį, kvadratą, trikampį ar apskritimą. Galima auginti atskirai daugiamečius ir vienmečius, galima ir kartu.

Žolininkė J. Balvočiūtė alpinariume pataria auginti žemaūges vaistažoles (čiobrelius, šilokus). Reiktų suprasti, kad sodelis gali keistis kiekvienais metais, peržengti jam nubrėžtas ribas, plėstis. Bet kuriuo atveju šie vaistiniai augalai papuoš sodą.

Kadangi vaistažolės bus vartojamos kaip vaistas, reikėtų vengti sodinti arti judraus kelio ar gatvės. Negalima naudoti jokių herbicidų. Žemės nereikėtų tręšti mineralinėmis trąšomis. Geriausiai tinka kompostas.

Svarbu dažnai laistyti, kad neišdžiūtų, bet kartu ir stengtis, kad dirva nebūtų per drėgna. Vaistažolėms dažnai tinka ir pavėsio vieta. Tokios vietos būna po lapuočiais medžiais. 

TAIP PAT SKAITYKITE:
Privačių namų ir sodybų bėdos: kiek kainuoja įsirengti nuotekų valymo sistemą?
Būtiniausi darbai sode ir darže birželio mėnesį

Auginimo būdai

Lengviausias būdas užsiauginti vaistinių augalų, tai įsigyti sėklų ir pasėti. Bet būtina rinktis apdairiai, nes sėklos gali nebūti to augalo, kurio ieškoma. 

Sėklos sodinamos į lovelius žiemos pabaigoje arba anksti pavasarį. Nereikia sėklų sodinti giliai. Vėliau, pasibaigus šalnoms, galima persodinti į darželį. Kai kurie augalai sodinami iš karto į darželį, pavyzdžiui, krapai.

Tinkamas dirvožemis yra priesmėlio sluoksnis. Sėklos išbarstomos į negilius griovelius. Smulkesnes sėklas galima iškart sumaišyti su smėliu, kad būtų lengviau jas tolygiai paskirstyti. Dirvožemis turi būti drėgnas. Tam padeda ir šlapias audeklas, kuris palaiko drėgmę.

Norint auginti iš auginių, reikia nupjauti 15 cm ilgio nežydinčius ūglius. Pirmiausiai nupjauti ūglio viršūnę, pašalinti keletą silpniausių lapelių nuo apatinės dalies. Tada galima sodinti į vazonėlį įsmeigiant į žemę stiebelio dalį.

Kitus augalus galima dauginti vegetatyviniu būdu, juos padalijant į nedideles dalis. Pavasarį arba rudenį reikia iškasti augalą su kuo platesnėmis šaknimis ir padalinti į keletą dalių. Tada belieka jas susodinti į žemę.

Shutterstock nuotr.

Džiovinimas

Tinkamai išdžiovintas vaistažoles galima laikyti iki 2 metų. Vaistažolės džiovinamos aplinkos oru. Jos surišamos nedideliais ryšuliais arba paskleidžiamos ant kokios nors medžiagos (audeklo, popieriaus, kartono, medinių lentynų), 5-10 cm sluoksniu gerai vėdinamoje, tiesioginių saulės spindulių neveikiamoje patalpoje. Galima džiovinti verandoje, palėpėje arba balkone.

Toks džiovinimo būdas turi ir trūkumų. Ar gerai pavyks išdžiovinti vaistažoles priklauso nuo meteorologinių sąlygų, oro judėjimo patalpoje. Drėgnu oru vaistažolės gali pradėti gesti dėl per ilgai trunkančio džiovinimo. Todėl galima įsigyti džiovyklą, kurioje vaistažolės džiovinamos aktyviąja ventiliacija. Ten augalai džiūva tolygiai. Temperatūrą galima reguliuoti patiems. Saulėje džiovinti negalima, nes tiesioginiai saulės spinduliai suardo chlorofilą ir daug veikliųjų medžiagų.

Žolininkė Jadvyga pataria, jei vaistažolės buvo džiovintos nenaudojant džiovintuvo – džiovinimą galima pabaigti pasinaudojus orkaite. Orkaitę reikia užkaitinti iki 30 laipsnių ir paskleisti žoleles ant skardos. Taip jas laikyti bent 5 minutes.

Shutterstock nuotr.

Augalų pasirinkimas ir mišinių darymas

Nusprendus, kad tikrai to imsitės, reikia atsirinkti tinkamus augalus, nes kai kurie augalai ar jų kiekiai gali būti nuodingi. Taip pat yra ligos ir vaistažolės, kurios yra nesuderinamos.  J. Balvočiūtė pateikia keletą vaistažolių, kurias nesudėtinga pasisodinti savo darželyje ir, kurios bus naudingos gydantis:

Vaistinė agurklė. Mėgsta saulę, nereikli dirvai. Sėjama pavasarį, paskui dygsta savaime;
• Kvapnusis bazilikas. Geriausiai auga lengvai tręšiamame, lengvame dirvožemyje. Sodinti nuo skersvėjų apsaugotoje vietoje. Irgi mėgsta saulę;
Civeržolė. Reikia labai daug saulės, mėgsta drėgmę, geriausia auginti šiltnamiuose. Dauginamos sėklomis ir šakniastiebių dalimis;
Čiobrelis. Auginamas iš sėklos arba auginiais. Mėgsta smėlingą dirvožemį ir saulę;
Dašis. Sėjamas pavasarį, mėgsta šarminį dirvožemį;
Dobilas. Dauginami sėklomis, pavasarį, mėgsta saulėtą vietą;
Siauralapė ežiuolė. Irgi mėgsta saulėtą ir drėgną vietą;
Plačialapis gyslotis. Mėgsta pavėsio vietą, labai dažnai auga savaime sode;
Vaistinis isopas. Geriausia saulėje ir ne vėjuotoje vietoje;
Paprastoji jonažolė. Daugiametė, labai greitai plečiasi darželyje;
Kalendra. Tinka bet koks dirvožemis, tik negali būti labai drėgnas, saulėta vieta;
Kiaulpienė. Saulėta vieta, drėgnas dirvožemis;
Paprastasis kietis. Mėgsta saulėtą vietą, sausą dirvožemį;
Kmynas. Drėgnas dirvožemis, galima auginti iš sėklos ar daigų;
Krapas. Dauginami sėklomis. Gerai auga saulėtoje, rūgščiame dirvožemyje;
Kraujažolė. Svarbiausia – saulėta vieta;
Tikroji levanda. Šarminis dirvožemis ir saulėta vieta;
Linas. Sėjamas pavasarį, gerai išpurentame dirvožemyje;
Mairūnas. Sėjami pavasarį, mėgsta neutralios ir šarminės reakcijos dirvožemį;
Medetka.Tinka saulėta arba iš dalies pavėsio vietą;
Melisa. Auga drėgname dirvožemyje;
Mėta. Saulėta vieta ir drėgnas dirvožemis;
Trispalvė našlaitė. Tinka bet koks dirvožemis, sėklos sėjamos pavasarį;
Paprastoji partulaka. Sėjama gegužės mėnesį ir vėliau. Mėgsta drėgną dirvožemį;
Raskila. Mėgsta saulę, bet gali augti ir silpname pavėsyje;
Ramunė. Sėjamos pavasarį arba rudenį į rūgščios reakcijos dirvą, mėgstą šviesą;
Raudonėlis. Irgi sėjamos sėklomis, rudenį. Mėgsta sausą dirvožemį, jam reikia daug šviesos;
Rozmarinas. Dauginamas auginiais. Reikia priesmėlio arba smėlio dirvožemio;
Vaistinis šalavijas. Galima dauginti sėklomis ir auginiais. Reikia šarminio dirvožemio, gerai apšviestos vietos.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis