Svarbu žinoti: kas yra Sosnovskio barštis ir kaip su juo kovoti

Didžiuliai Sosnovskio barščių sąvašynai, kurie su metais vis labiau plečiasi, daugelyje regionų yra tikra stichinė nelaimė. O baisiausia tai, kad ši gaji piktžolė yra pavojinga žmogaus gyvybei...

Iš kur šis augalas atsirado


Barščio lotyniškas pavadinimas yra Herácléum – tai salierinių šeimos pašarinis vaistinis augalas. Ši šeima apima 42 rūšių augalus, dauguma kurių visai nekenksmingi. Pavyzdžiui, Sibiro barščiai, plačiai paplitę Sibire, europinėje Rusijos dalyje ir Kazachstane, senais laikais buvo naudojami maistui. Yra informacijos, kad atskirų rūšių barščiai netgi naudojami kaip dekoratyviniai augalai.


Sosnovskio barščiai prieš keletą dešimtmečių buvo pradėti kultivuoti žemės ūkio bendrovėse kaip siloso kultūra. Auginti šiuos augalus lengva: jie nereikalauja jokios priežiūros, greitai priauga masę, nupjovus greitai atauga – žodžiu, jų savikaina minimali, produkcijos kiekis didelis, o žaliojoje masėje daug gyvuliams naudingų maistinių medžiagų.

Tačiau barštis nepanoro likti žemės ūkio laukų ribose ir pradėjo savo pergalės žygį mūsų laukais ir pievomis. Dabar vyksta tikras karas – moksliniai institutai kuria Sosnovskio barščių naikinimo metodikas, o daugelyje Europos valstybių netgi vykdomos vyriausybinėskovos su šiuo augalu programos.


Shutterstock nuotr.


Kuo pavojingi Sosnovskio barščiai


Kokią grėsmę jie kelia? Kodėl šiam augalui paskelbtas karas?


Visų pirma, nekontroliuojamai želdamas, jis užima dideles teritorijas ir pažeidžia ekologinę pusiausvyrą, išstumdamas vietinę florą. Įsivaizduokite, kas bus, jei aplink mus plytės vien barščių sąvašynai...


Be to (ir tai svarbiausia) – šis augalas kelia realų pavojų žmogaus sveikatai ir net gyvybei. Barščių sultyse yra furokumarinų. Patekę ant odos ir veikiami saulės spindulių jie sukelia nudegimus: ne šiaip paraudimus, o labai rimtas traumas – III laipsnio nudegimus, kuriuos sukelia šio augalo sultys. Yra žinoma net mirties atvejų – dažniausiai mažų vaikų, kurių oda buvo pažeista daugelyje vietų.


„Lengvesniais“ atvejais, toje vietoje, kur pateko sultys, atsiranda pūslės, ilgainiui virstančios tamsiai rudomis dėmėmis, kurios išlieka kelis mėnesius (iki pusės metų).


O dar baisiau tai, kad praėjus metams po nudegimo gali ištikti recidyvas, jei pažeista vieta bus vėl paveikta saulės spindulių (recidyvo tikimybė priklauso nuo pažeidimo laipsnio ir organizmo ypatumų).


Shutterstock nuotr.


Galiausiai, kumarinai kaupiasi žmogaus organizme. Jie gali sukelti baltmę arba vitiligo ligą, kuri pasireiškia kaip baltos dėmės ant kūno, atsiradusios kai netenkama pigmento melanino. Patikimų šios ligos gydymo metodų kol kas nėra.


Kaip kovoti su Sosnovskio barščiais


Dažnai įvairiuose sodininkų ir daržininkų forumuose galima perskaityti, kaip šaunūs daržininkai giriasi greita triuškinančia pergale prieš barštį. Vis dėlto nevertėtų tikėti šiomis pagyromis, nes jei viskas būtų taip paprasta, kam mokslininkamiš įvairių šalių, visuomeninės organizacijoms ir net vyriausybėms reikėtų kurti specialias programas, mokslines rekomendacijas, kaip kovoti su šiuo blogiu?


Shutterstock nuotr.

Lokaliniai metodai


Taip, jei priešas tik pradėjo skverbtis į jūsų teritoriją, jums turėtų pavykti gana greit jį įveikti.


Pavienius augalus galima:


sunaikinti reguliariai nupjaunant palei šaknis (kaip įmanoma dažniau, kad nusialintų šaknų sistema);


nustelbti tirštu mulčiavimu (rekomenduojama metodika: ant nupjautų barščių užtiesti juodą neaustą medžiagą arba plastikinę plėvelę, galima ant mulčio iš neaustos medžiagos užpilti grunto ir užsėti grūdinių kultūrų);


užmušti herbicidais (tačiau tai nėra užtikrintas metodas – labai dažnai barštis išgyvena net ir po stipriausių nuodų);


sunaikinti iškasant (pats veiksmingiausias kovos būdas).


Tačiau jei norite sunaikinti barščių sąvašynus, užimančius dešimtis (o kartais net šimtus!) kvadratinių metrų žemės, neverta tikėtis, kad problemą pavyks išspręsti greit.


Kova su Sosnovskio barščiais dideliuose plotuose


Štai ką pataria mokslininkai. Jie išskyrė 3 veiksmingus būdus, kaip sunaikinti barščių sąvašynus, ir paskirstė juos pagal galimo pritaikymo teritorijas:


gyvenvietėse – dengiamųjų užtemdančių audinių naudojimas (geoaudinys arba juoda plastikinė plėvelė, kurios storis – ne mažiau kaip 100 mikrometrų);


žemės ūkio plotuose – arimas lėkščiuojant ir pakaitinių kultūrų (dažniausiai grūdinių) užsodinimas;


palei kelius, dykvietėse ir panašiose teritorijose, esančiose už gyvenviečių ribų –herbicidinių priemonių, kurių pagrindas – glifosatas, taikymas.


Tačiau specialistai įspėja: visas barščio naikinimo priemones reikia taikyti ne vieną kartą, o rezultatą teks kontroliuoti ne mažiau nei trejus metus.


Nupjovimas buvo pripažintas neveiksmingu kovos su Sosnovskio barščiais būdu. Štai kas šiuo klausimu rašoma „Metodinėse rekomendacijose“: „Praktikoje nupjovimas laikomas veiksmingu barščių naikinimo būdu. Tačiau mes eksperimentuodami nustatėme, kad net kelerius metus daugybę kartų nupjaunant Sosnovskio barščio augalus, tai neturi didelės įtakos augalo populiacijos kiekiui. Nupjovimo metodas veiksmingas tik siekiant užkirsti kelią augalo žydėjimui ir sėklų brandinimui.“


Kitaip tariant, sunaikinti didelę populiaciją vien tik ją nupjaunant nepavyks – tokiu būdu galima tik neleisti barščiui užimti naujų teritorijų.


Shutterstock nuotr.


Kodėl šis augalas toks gajus


Dėl savo biologinių ypatybių Sosnovskio barščiai gali sėkmingai atlaikyti mūsų puolimą. Todėl verta geriau susipažinti su šiuo augalu, perprasti jo silpnąsias, pažeidžiamas vietas.Nesileisime į mokslines smulkmenas, bet išnagrinėsime iš praktinės pusės.


Barščių dauginimasis


Sosnovskio barščiai dauginasi tik sėklomis. Daugintis vegetatyviniu būdu šis augalas nesugeba, bet po to, kai yra nupjaunamas, jis sėkmingai atauga iš požeminių pumpurų. Būtent todėl, iškasę šakniastiebius, mes galime visiškai jį sunaikinti. Tačiau tik su vienas sąlyga – jei dirvoje neliko jo sėklų.


Kebliausia tai, kad Sosnovskio barščių sėklos daigios išlieka labai ilgai (iki 5 metų!). Ir net vienas vienintelis augalas dėl savidulkos ir neįtikėtino vislumo sugeba išplisti visoje apylinkėje. Reiškia, svarbiausias dalykas, norint šį augalą išnaikinti – neleisti barščiams subrandinti sėklų. O dar geriau – apskritai nelaukti žydėjimo. Nes net ant nupjauto žiedynkočio sėklos gali sėkmingai užsimegzti ir subręsti – tokia stipri jų gyvybinė jėga.


Beje, esant nepalankioms sąlygoms, Sosnovskio barščiai gali atidėti žydėjimą. Sulaukęs tinkamos akimirkos jis pražysta, o bręstančias sėklas vėjas išnešioja po didžiulius plotus. Tad jei netoli jūsų išsiskleidė bent vienas toks barščio „skėtis“, labai tikėtina, kad greitai populiacijos kiekis išaugs dešimtis ar net šimtus kartų.


Shutterstock nuotr.


Svarbios ypatybės


Barščių daigai pasirodo ankstyvą pavasarį – daug anksčiau, nei kitos kultūros. Jie neįtikėtinai gyvybingi, jų nepuola kenkėjai, o biologiškai aktyvios medžiagos, kurių yra įvairiose augalo dalyse, gali nustelbti kitus vietinės floros atstovus. Todėl kovą su Sosnovskio barščiais reikia pradėti be atidėliojimų – kai tik juos pastebite.


Jei nusprendėte naudoti dengiamąsias medžiagas, turėkite omenyje:


• mulčiavimo audinį būtina prispausti sunkiais daiktais palei visą plotą (galima naudoti, pavyzdžiui, maišus su žemėmis, sudedant juos ne didesniu nei 1,5-2 m atstumu vieną nuo kito) –šie augalai neįprastai stiprūs ir ataugdami gali ne tik pakelti, bet ir pažeisti dengiamąjį sluoksnį;


• naudoti plėvelę ar geoaudinį reikia daugiau nei vieną sezoną.


Jei planuojate naikinti barščius pasitelkę žemės ūkio techniką (suarti ir užsėti lauką kitomis kultūromis), nusiteikite, kad kova truks 2–5 metus. Būtent tiek laiko reikia, kad teritoriją galima būtų visiškai išvaduoti nuo suaugusių augalų ir dygstančių sėklų.


Shutterstock nuotr.


Kovojant su Sosnovskio barščiais ir naudojant herbicidus reikia nepamiršti atsargumo. Prieš šiuos augalus veiksmingi tik labai koncentruoti tirpalai (maksimaliai preparatui leistinomis dozėmis: 20 ml vandeninio glifosato tirpalo (360 g/l) vienam litrui vandens). Cheminiu tirpalu reikia aplaistyti ne mažiau 70-80 proc. augalo lapų (minimali darbinio tirpalo išeiga – ne mažiau 5 litrų kiekvienam 100 kvadratinių metrų barščiais apaugusio ploto).


Praktikoje yra tekę matyti, kas nutinka, jei darbas atliekamas neprofesionaliai (netvarkingai, nekokybiškai arba naudojant netinkamas preparato dozes): išdeginta žolė ir guvūs, linksmai žaliuojantys Sibiro barščiai.


Beje, dirvoje likusių sėklų herbicidai neveikia! Tad jei ryšitės naudoti cheminius nuodus, turėkite omenyje, kad geriausiu atveju sunaikinsite tik esančią populiaciją.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis