Biologinė dalis. Konsultuoja dr. Elena Survilienė, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja.
Beveik visi gyviai, kurie ištisą sezoną sėkmingai maitinosi ant augančių šiltnamyje daržovių ir kitų augalų, turi puikias galimybes ištūnoti per žiemą, o sulaukus pavasario vėl atsidurti ten, kur nelabai to pageidaujame. Šiltnamyje sąlygos jiems daugintis, plisti ir užkrėsti augalus susidaro idealios – tankiai auga augalai, užtenka šilumos ir drėgmės, puikios sąlygos peržiemoti. Jei rudenį sezonui pasibaigus nespėjome sutvarkyti ir išvalyti šiltnamio, pavasarį pradėsime su didele rizika, kad mūsų augalus alins ligos ir kenkėjai.
Kenkėjai. Geriausia vieta kenkėjams žiemoti – viršutinis žemės sluoksnis, maždaug 5–7 cm gylyje ir augalinės liekanos, įskaitant visas pagalbines priemones, kurios buvo reikalingos augalų augimui: virvės, špagatai, kuoleliai, indai, puodeliai, neatmetant pačio šiltnamio konstrukcijų. Jose galima aptikti įvairiausių ligų sukėlėjų žiemojančių sporų, grybienos (micelio) gabalėlių.
Apvaisintos erkių patelės žiemoja daigynų, šiltnamių įvairiuose plyšiuose, po žemės grumsteliais, po augalų liekanomis, medinių karkasų plyšiuose. Kai tik prasideda daigų auginimo metas, prabunda ir erkės – ropščiasi ant lapų apatinės pusės ir truputį pasimaitinusios pradeda dėti kiaušinius. Viena erkė jų padeda maždaug apie 100. Šiltnamiuose įvairiuose plyšiuose ir kitur žiemoja apvaisintos baltasparnių patelės. Prasidėjus naujam vegetacijos sezonui, lapų apatinėje pusėje jos krūvelėmis padeda po 15–20 kiaušinių. Po 10–13 dienų jau išsirita lervos.
Suaugusios tripsų patelės žiemoja po augalų liekanomis ir viršutiniame dirvos sluoksnyje, taip pat randa prieglobstį įvairiuose plyšiuose. Jei šiltnamiuose lieka dekoratyvinių augalų, jų lapų audiniuose gali žiemoti ir kiaušiniai. Moliūginio amaro lervos ir nimfos žiemoja ant piktžolių. Daiginė muselė, kuri labai žalinga daigams, visaėdė minamusė, įvairūs uodeliai žiemoja lėliukės stadijoje viršutiniame dirvos sluoksnyje.
Žemėje žiemojantys kenkėjai labiausiai bijo gilaus dirvos perkasimo, mat vieni atsidūrę giliai žemėje žūva, o kiti, iškilę į paviršių, nukenčia nuo šalčio. Svarbu susitvarkyti ne tik pačiame šiltnamyje, bet ir teritoriją aplink.
Ligos. Augalų ligų, tokių kaip, septoriozių, askochitozių, alternariozių ir kitų dėmėtligių, kekerinio puvinio, sklerotinio puvinio sukėlėjai peržiemoja susirgusių augalų liekanų dirvoje, ant šiltnamių konstrukcijų. Verticiliozės sukėlėjas grybas, nuo kurio augalai suserga vytuliu, gali peržiemoti dirvoje, kur lieka gyvybingas net keletą metų. Ilgai gyvybingi lieka dirvoje įvairūs šaknų puvinio sukėlėjai. Jei žemė būna labai užkrėsta diegavirtės, vytulio, puvinio sukėlėjais, net neįmanoma be nuostuolių užauginti daržovių. Agurkų netikrosios miltligės sukėlėjas žiemoja sirgusių augalų liekanose. Jose sudaro lytines sporas – oosporas. Šios atsparios nepalankioms sąlygoms, gali išlikti gyvybingos apie šešerius metus. Bakterijos, kurios sukelia bakteriozes, puvinius lieka gyvybingos augalinėse liekanose, dirvoje iki pusės metų.
Kuo vėliau paliekate šiltnamį ir kuo anksčiau pradedame jame auginti, tuo daugiau galimybių bakterijoms užkrėsti augalus. Deja, virusinių ligų sukėlėjai taip pat turi galimybių išlikti iki naujojo sezono.
Valymas. Pagrindiniai darbai:
• išvalyti šiltnamį nuo liekanų (augalinių ir kitos rūšies)
• giliai sukasti žemę, jei yra galimybių, pakeisti viršutinį žemė sluoksnį
• nuvalyti ir nuplauti stiklinio šiltnamio stiklus
Šiltnamio sanitarinį valymą reiktų pradėti nuo augalų liekanų sunaikinimo – sveikas liekanas galima kompostuoti, o pažeistas verčiau sudeginti. Nepamirškite išnaikinti piktžolių.
Polietileninius šiltnamius, net ir pačius paprasčiausius, rudenį taip pat reikia sutvarkyti: išnešti augalų liekanas, nuimti suplyšusios plėvelės likučius ir juos sudeginti.
Pašalinus augalų liekanas, šiltnamis kruopščiai išvalomas: surenkami pribyrėję lapai, virvių galai ir kitos atliekos, vandeniu bei šepečiu arba stipria vandens srove nuplaunamos stiklinės sienos, stogas iš apačios ir vidinės konstrukcijos (stulpai, vamzdžiai ir kt.).
Jei naudosite tą pačią agroplėvelę, ją nuimkite, nuplaukite žaliuoju ar kitokiu muilu, skalbimo priemonėmis, išdžiovinkite, suvyniokite į ruloną ir per žiemą laikykite šiltoje patalpoje. Stiklinio šiltnamio stiklus plaukite buitiniais valikliais, nes juose esantis metilo ir etilo alkoholis, muilai gerai valo ir dezinfekuoja. Taip pat gerai plauna ir valo kitos buitinės valymo priemonės – muilo ir skalbiamųjų miltelių tirpalai.
Šiltnamių ir inspektų medines konstrukcijas, ypač senesnes, nuvalyti sunkiau. Jei šiltnamyje nesiautėjo ligos ir kenkėjai, užteks muilo, priešingu atveju reikės stipresnių priemonių. Seniau naudodavo chlorkalkių tirpalą, dabar yra stiprių dezinfekcinių buitinių valiklių.
Sunkiau išvalyti šiltnamio dirvą. Jei augalai buvo pažeisti ligų ir kenkėjų, jos viršutinį sluoksnį (5–10 cm) atsargiai nukaskite ir išneškite ten, kur neauginsite panašių daržovių, arba supilkite į kompostinę krūvą – čia ji per laiką perkais ir nusikenksmins. Žemę šiltnamyje galima dezinfekuoti karštu vandeniu (į 1 kv. m išpilkite 10 litrų). Karštis sunaikina kenkėjus ir ligų sukėlėjus, bet kartu žūva ir paviršiuje gyvenantys naudingi mikroorganizmai, sliekai.
Kitas būdas, jeigu šiltnamyje būta daug ligų, pernešamų per dirvą (vytuliai, šaknų puviniai, bakteriozės) – žemę galima sulaistyti 5 proc. Bordo skysčio arba 0,3 proc. vario sulfato tirpalu.
Tačiau sanitarinis valymas ir dezinfekcija ne tik pagerina bendra fitosanitarinį šiltnamio stovį, bet gali pabloginti dirvos savybes. Naudodami įvairias valymo priemones dirvai (kur beje ir yra didžiausia patogeninių organizmų masė), „išvalome“ dalį naudingųjų mikroorganizmų, nuo kurių veiklos priklauso dirvožemio derlingumas. Pagerinti dirvožemį galima organinės kilmės pagalbinėmis medžiagomis.
Neblogai grybinių ligų plitimą stabdo pelenai – jie grėbstant įterpiami į žemę. Kenkėjus ir ligas atbaido ir kalkės, tačiau jas rekomenduojama naudoti tik rūgščioje dirvoje.
Stiklinius sandarius šiltnamius galima dezinfekuoti sieros dūmadėže, esant ne mažesnei oro temperatūrai 10–15°C. Sandariai uždarykite visus šiltnamio langus ir duris, dūmadėžėje esančią sierą padekite. Po dezinfekcijos šiltnamio dirvą reikia giliai sukasti. Tai darykite po nestiprių šalnų ir geriau ne šakėmis, o kastuvu. Apverstos žemės grumstai turi būti stambūs, jų nesutrupinkite, kad dirva giliau įšaltų, nusinešdama ir kenkėjų gyvybes. Naudojama 50 g maltos sieros 1 kub. m šiltnamio talpos. Dažniausiai 1 kv. m ploto galima skaičiuoti 2–3 kub. m ar daugiau talpumo, priklausomai nuo šiltnamio aukščio ir formos. Sierai deginti geriau naudoti metalinius padėklus (maždaug 1x1 m), ant kurių paberiamas 5–10 cm sluoksnis maltos sieros, įpilama aliejaus arba dyzelinio kuro ir pjuvenos uždegamos, po to šiltnamis uždaromas. Dirbti su apsaugos priemonėmis. Patalpa turi būti šilta, 18–20°C. Po 3–4 dienų šiltnamis išvėdinamas.
Dėmesio! Sieros dioksidas, susidarantis degant, nudegina visus gyvus augalus, taip pat ir esančius šalia šiltnamio – per plyšius. Todėl, nesant tikriems, kad šiltnamis pakankamai sandarus, dezinfekuoti nepatartina, nors tai ir yra pati efektyviausia priemonė nuo kenkėjų bei ligų. Sieravimas taip pat paspartina metalo rūdijimą.
Jeigu minėti dezinfekavimo būdai yra per sudėtingi, galite panaudoti paprastesnę priemonę: nuplauti šiltnamį pigiausių skalbimo miltelių tirpalu. 10 litrų šilto (20–25°C) vandens sumaišoma su 500 g miltelių ir šepečiu arba skuduru nuplaunamas visas paviršius. 10 litrų gali užtekti maždaug 10–15 kv. m paviršiui. Dirbti galima be respiratoriaus. Šis būdas ypač tinka nedideliems šiltnamiams ir patikimai sumažina virusines ir grybelines ligas.
Prieš kelerius metus buvo patariama dezinfekcijai naudoti sausas chlorkalkes. Dabar nustatytas šios medžiagos mutageninis poveikis pelėms ir bakterijoms. Ji labai toksiška ir kenkia vandenyje gyvenantiems organizmams. Tai oksidaciją sukelianti, aplinkai pavojinga medžiaga.
Technologinė pusė. Šiltnamiais prekiaujančios įmonės „Meistro kodas“ atstovas Marius Stanionis pataria šiltnamį nuvalyti iš vidaus ir sandariai uždaryti langus bei duris. Tai aktualu tuo atveju, jei danga daugiametė, pvz. stiklas ar polikarbonatas ir žiemai nenuimama. Toks šiltnamis gali būti paliktas žiemoti. „Nuplaukite šiltnamio vidinėje pusėje susikaupusias dulkių ir žiedadulkių apnašas, kitaip ilgai naudojama danga gali pažaliuoti. Įsitikinkite, kad stoglangių bei durų nevarstys vėjas. Kai kuriuose šiltnamiuose naudojami automatiniai stoglangių arba durų atidarytuvai. Juos geriausia išimti ir per žiemą laikyti sausoje šiltoje vietoje. Kad laistymo sistemose neužšaltų vanduo jį prieš žiemą taip pat reikia išleisti“, – vardija pašnekovas.
Žiemai, jei polietileniniame šiltnamyje nenuimate plėvelės, atkreipkite dėmesį į jos ištempimą – jis labai svarbus. Taip pat patikrinkite jį prieš žiemą, kadangi prisideda naujas veiksnys – sniego svoris. Jei jis nenukris nuo konstrukcijos, kaip turėtų būti esant tinkamai įrengtam šiltnamiui, jis savo svoriu slėgs konstrukciją. „Dažniausiai pasitaiko, kad sniegas užsilaiko stikliniuose šiltnamiuose, ties sienos ir stogo sankirta, o ant polietileninine danga dengto šiltnamio stogo, jis dažniausiai užsilaiko dėl prastai įtemptos dangos. Prisiminkite, kad iš anksto nepasirūpinus, žiemą susikaupusį sniegą teks valyti, antraip atsiras rizika, kad karkasas gali neatlaikyti apkrovų. Vis dėlto, užtenka kad naudojamas karkasas būtų tvirtas ir pritaikytas Lietuvos klimato sąlygoms, tuomet nebereikės rūpintis papildomu jų ramstymu“, – teigia M. Stanionis.
Jei jūsų šiltnamis pasižymi silpnesne konstrukcija, galite pagalvoti apie papildomas atramas. Jos turėtų būti vertikalios ir remtis į kietą pagrindą. Tai ypač naudinga, jeigu neturėsite galimybių šiltnamio lankyti žiemą ir valyti nuo jo sniego.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!
