Mitas, kad žvyro sluoksnis po žeme gerina vandens susigėrimą. Vanduo nenubėga į žvyrą (kaip tikimasi), jis laikosi žemėje virš žvyro. Kai vanduo išstumia visą orą iš žemės, tada vandens perteklius subėga į žvyrą. Tad iš tiesų žvyras ant dugno neapsaugo žemės nuo per didelio drėgnumo.
Ar žvyras pagerina vandens nutekėjimą?
Užberti žvyro sluoksnį ant vazono dugno atrodo sveikintinas įprotis. Daugelis ekspertų, laidų apie sodininkystę vedėjų ir net patyrusių sodininkų pataria taip daryti, tačiau mokslininkai įrodė, kad užbėrus žvyro ar ko kito ant dugno tik trukdoma nubėgti vandeniui. Kelių knygų apie sodininkystę autorius, mokslininkas Kevinas Handreckas netgi mano, kad užbėrus ant vazono dugno žvyro netgi atsiranda rizikos, kad augalams bus per daug drėgmės ir jų šaknys ims pūti.
Profesorės Lindos Chalker-Scott teigimu, šis mitas labai gajus. Ji apžvelgė daug knygų ir interneto svetainių apie sodininkystę, praktiškai visur buvo patariama užberti ant vazono dugno žvyro ar pan. medžiagos, kad geriau nutekėtų vanduo. Ką gi, mitas iš tiesų prigijęs.
Ar žvyro sluoksnis pagerina oro cirkuliaciją?
Daugeliui kuo puikiausiai žinoma, kad augalams būtinas geras drenažas, nes tik tokiu atveju užtikrinamas būtino deguonies kiekio patekimas į šaknis. Dar žinoma, kad vanduo prateka pro stambesnės tekstūros paviršių greičiau nei pro tankesnį sluoksnį. Vis tik dažnai neatkreipiama dėmesio į tai, kad vandens judėjimas iš smulkesnės tekstūros sluoksnio nepatenka lengvai į stambesnės tekstūros sluoksnį, o tai reiškia, kad užuot judėjęs laisvai ir lengvai vanduo stringa tarp žemių ir drenažo sluoksnio ir neišvarva tol, kol žemė jo nesugeria visiškai.
Ar apatinis sluoksnis blogina drenažą?
Tenka pripažinti, kad vazono dugne suformavę stambios tekstūros medžiagos sluoksnį kažin ar pagelbėsime augalams. Lyg to dar būtų maža, iš tiesų toks sluoksnis gali virsti blokuojamuoju elementu ir netgi pabloginti situaciją.
Žvyrui reikia erdvės
Kai augalas sodinamas į vazoną, erdvė neabejotinai ribojama, o jei dar kelis centimetrus itin vertingos erdvės skirsite drenažui, augalų šaknims teks dar mažiau žemių. Iš esmės tai reiškia, kad sumažinate vazono dydį, tokiu būdu ribodami augalui tenkantį plotą.
Ryšys tarp drenažinio sluoksnio ir šaknų puvimo
„Augalams patinka geras drenažas, ypač tiems, kurie auginami vazonuose. Vis tik vandeniui užsilaikant šalia šaknų per ilgai, šaknys ima pūti, o augalas gali žūti. Ilgą laiką sodininkai dengdavo vazonų dugną žvyro sluoksniu ar kitais panašiais mišiniais. Nerekomenduojama taip elgtis – patartina augalams sodinti naudoti tik tam skirtą žemių mišinį. Užuot iš karto prasiskverbęs pro žemę, patekęs į žvyrą ir išvarvėjęs pro drenažines ertmes, vanduo visiškai susigers į žemę nepalikdamas oro tarpų.“ – teigė Sue McDavid iš Kalifornijos universiteto.
Nereikalingo svorio suteikiantis žvyras
Egzistuoja ir dar viena priežastis vengti tokios praktikos: žvyro sluoksnis apsunkina vazoną papildomu svoriu, o tada jį sudėtinga perkelti iš vienos vietos į kitą.
Ką daryti?
Nedaryti nieko. Pakanka augalus sodinant naudoti tam skirtą žemių mišinį, nėra jokio poreikio formuoti drenažinį sluoksnį. Jei vis tik nerimaujate, kad žemes vanduo paprasčiausiai išplaus (taip tikrai nenutiks), prieš berdami žemes vazono dugną galite iškloti popieriniu rankšluosčiu ar laikraščiu. Dar svarbu niekada nesodinti augalų į vazonus be drenažinių ertmių dugne, taigi prieš įsigyjant vienokį ar kitokį vazoną būtina patikrinti jo dugną ir įsitikinti, ar jame yra palikta drenažui skirtų skylučių.
