Kaip pasirinkti kalėdinę eglutę, kad ilgai išstovėtų graži

„Norime gyvos eglutės, kuo tankesnės“, - išgirstame aikštelėje, kur prekiaujama kalėdinėmis eglutėmis. Norint, kad eglutė būtų graži ir namuose išstovėtų ilgai, reikia atkreipti dėmesį į visai kitus dalykus.
Kaip pasirinkti kalėdinę eglutę, kad ilgai išstovėtų graži
© Shutterstock nuotr.

Svarbiausi kriterijai, kaip pasirinkti

Lina Puodžiūtė, modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorė, pasakoja, kad didžiausią poveikį kalėdinei eglutei daro drėgmės išgaravimas. Taisyklė paprasta: kuo ilgesni, „mėsingesni“ spygliukai, tuo labiau eglutė apsisaugojusi nuo drėgmės netekimo. Kuo spygliukai trumpesni, atrodantys tarsi sausesni, padžiūvę, tuo greičiau eglutė pradės mesti spygliukus.

Į tai ypač atkreipkite dėmesį, jei eglutę laikysite namuose prie radiatoriaus, statysite ant šildomų grindų. Šiltas ir sausas namų oras tikrai nepadeda eglutei išgyventi, o papildomi šilumos šaltiniai dar labiau paskatina išdžiūvimą.

Kokią eglutę pasirinkti

Specialistė pasidalino savo patirtimi iš praktikos, kaip eglutės atlaiko sausą patalpų orą. Surikiavome nuo galinčios ilgiausiai išstovėti iki greičiausiai numetančios spygliukus:

1. Kėnis (korėjinis, kaukazinis, kt.);
2. Dygioji eglė, dar vadinama sidabrine eglute;
3. Baltoji eglė (paprastoji);
4. Serbinė eglė ir paprastoji eglė;
5. Baltoji eglė ‚Conica‘.

Šis rūšiavimas tik orientacinis, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kada eglutė iškasta ar nukirsta, ir kokiomis sąlygomis ji bus laikoma namuose. Jei ypač šiltai (pavyzdžiui, ant šildomų grindų), rekomenduojame rinktis kėnio ar sidabrinę eglutę. Kitu atveju galima ir paprastą eglutę pasirinkti.

Eglutė vazone – ar tikrai ilgam?

Daugelis tikisi, kad gyva eglutė ilgiau išsilaikys graži namuose, o vėliau bus galima ją persodinti. Kalėdinės eglutės, parduodamos su vazonais, dažniausiai būna auginamos atvirame grunte, ir tik vėlų rudenį iškasamos ir paruošiamos laukti švenčių, pasakoja L. Puodžiūtė.

Svarbiausias dalykas gyvai eglutei – drėgmė. Jei norite kuo ilgiau išlaikyti gražią, eglutę ne tik dažnai liekite vandeniu, bet ir purkškite. Per spyglius drėgmę ji taip pat pasiima, ir spalva sodresnė atrodys, ir spygliukai laikysis ilgiau. Pasiruoškite vandens iš vakaro, leiskite pastovėti, ir apipurkškite. Nepamirškite elementarių saugos taisyklių – išjunkite ir patraukite elektrines girliandas.

Jei planuojate eglutę po švenčių pasodinti, laikykite ją namuose kuo trumpiau – ne daugiau dviejų savaičių, geriausia dar mažiau. Šiluma gali pažadinti ją iš žiemos miego, o sprogstantiems pumpurams nepasakysite, kad dar ne pavasaris.

Jei vėliau persodinsite į lauką, pačią eglutę geriau rinkitės su kuo didesniu vazonu (kad šaknys būtų kuo mažiau pažeistos), arba specialiai augintą vazone.

Kada pirkti kirstą eglutę

Kad eglutė būtų graži, ieškokite ne tos, kurios šakos tankiausios, o tos, kuri vėliausiai nukirsta. Drąsiai klauskite prekiautojų, tai esminis ir svarbiausias kriterijus. Prekybos centruose pirmosios kirstos eglutės atsiranda dar lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje. Dažniausiai pirmieji būna kėniai, nes jie tik po gero mėnesio pradeda džiūti, vos nubyra. Tad jei jie nukirsti dar savaitė ar dvi prieš atvežimą, kaip tik per šventinį laikotarpį sueina tas mėnuo. Todėl klauskite, kada nukirstos eglutės, kurios parduodamos.

Paprastosios eglutės neblogai išsilaiko dvi savaites, tad neverta skubėti įsigyti jų gruodžio pradžioje. Specialistė pataria kirstą paprastą eglutę pirkti ne anksčiau kaip gruodžio 10 dieną, kai iki švenčių kaip tik likusios dvi savaitės. Kuo vėliau nukirsta eglutė, tuo geriau išsilaikys spygliukai.

Kad ilgiau išliktų graži, laistykite. Eglutė kasdien gali ir po puodelį vandens sugerti. Jei eglė specialiame stovelyje, pasistenkite, kad jame netrūktų vandens. Net ir kirstas egles rekomenduojame purkšti.

Kokia eglutė gražiausia

Specialistė siūlo pažiūrėti į eglutes nestandartiškai ir neieškoti tobulybės. Tankiai suformuotos šakos ne visada gerai atrodo, nes didesni žaisliukai ne gražiai kabo, o tiesiog atsigula ant šakų. Patogu, kai šakos išsidėsčiusios apie 20 cm aukštyje viena nuo kitos, tada pakanka vietos žaisliukams, eglutė neatrodo perkrauta. Baigiame netikėtu specialistės patarimu: neieškokite idealiai suformuotos eglutės, tegul ji būna gamtiška ir įdomi. Jei norite tobulos, pirkite plastikinę, šakos bus identiškos ir... labai nuobodžios.

geltonaskarutis
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodas/aplinka

Kaip teisingai laistyti kambarinius augalus

Vien to, kad laiku prisimename palaistyti kambarinius augalus, ne visada užtenka. Reikia dar ir mokėti juos laistyti teisingai. Svarbi ir vandens temperatūra, ir tai, kaip augalas laistomas.

Ko galime pasimokyti iš kapinaičių Danijoje (123)

Neseniai lankėmės Älmhult miestelio Švedijoje kapinaitėse, o šį kartą nusprendėme pasidairyti po Danijos Jellingo, Christianfeldo ir Vailė miestelių kapines. Juk visuomet smalsu palyginti kuo panašūs ir kuo skiriasi mūsų įpročiai bei papročiai pas netolimus Baltijos kaimynus. Kadangi tiek danai, tiek švedai yra vikingų palikuonys ir artimos šalys, tai ir daugelyje sričių jie turi nemažai panašumų. Ne išimtis ir kapinės.

5 bulvių sandėliavimo klaidos (6)

Atrodytų, viską padarėte teisingai: išauginote puikios kokybės bulves, laiku jas surinkote, derlių išdžiovinote ir sudėjote į vietą, kur jas ketinate laikyti žiemą. Kai bebūtų keista, dėl jums nežinomos priežasties dalis derliaus buvo sugadinta. Kas gi nutiko bulvėms? Kokios klaidos padarytos derliaus laikymo metu ir kaip jų išvengti ateityje?

10 praktiškų kaštonų panaudojimo idėjų (9)

Ruduo – dar ne priežastis paskęsti melancholijoje. Tiesiog būtina nepamiršti, kad kiekvienas metų laikas turi savų privalumų.

Skubėkite rinkti šias rudens gėrybes – vėliau pravers (35)

Ar dažnai renkate rudašonius kaštonus? Ar mėgstate gaminti įvairius floristinius darbelius – figūrėles, koliažus ar atvirukus? O gal spalvingų klevų lapų puokštė kelia jums susižavėjimą ? Tad šiuo metu yra pats tinkamiausias laikas prisirinkti įvairių gamtos gėrybių, kurios tiesiog mėtosi po kojomis. Juk vėlyvą rudenį ir žiemą, kai anksti sutems, o akys pavargs nuo kompiuterio ir televizoriaus, galėsite užsiimti mielais kūrybiniais darbeliais, kurie ne tik papuoš jūsų namus, bet ir bus puiki kalėdinė dovana, ypač jei tą darysite kartu su vaikais. Tad kaskart, kai grįžtate namo ar tiesiog vaikštote parke, atidžiau pasidairykite po kojomis – ten galima prisirinkti vertingų gėrybių.

Dienos patarimas: kam reikalingi degtukai kambarinių augalų vazonėliuose (16)

Kambariniai augalai ne tik suteikia namams jaukumo, bet ir didina deguonies kiek patalpoje. Deja, kartais augalai dėl nesuprantamų priežasčių ima džiūti, kad ir kaip pareigingai juos laistytume. To priežastis gali būti smulkūs kenkėjai – muselės, kurias plika akimi sunku ir įžiūrėti.

Verta žinoti: pelenai ir jų nauda

Pelenai – vertinga trąša daržovėms ir sodo augalams, ypač tinka naudoti rūgščiose dirvose. Beje, tausojant gamtą, būtų per daug neatsakinga medžio pelenus tiesiog išmesti. Kas yra iš gamtos – tas turi būti sugrąžinta gamtai. Apie pelenų panaudojimą savo sode ir darže patirtimi dalinasi LAMMC SDI Augalų apsaugos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Elena Survilienė.

Vasaros pėdsakai ant drabužių – kaip išvalyti žolės dėmes (1)

Vasara yra ne tik žygiai gamtoje, piknikai parkuose ir maudynės vandens telkiniuose, bet ir žaliai išteptos vaikų kelnės ant kelių, staltiesė ar rankšluostis su žolės dėmėmis, kurias ne taip ir lengva išvalyti. Kad vasarai baigiantis drabužių ar tekstilės nereikėtų išmesti, pasidalinsime liaudiškomis gudrybėmis, kaip pašalinti žolės dėmes.

Gudrybė, dėl kurios rožių žiedai džiugins ne vieną kartą (7)

Norint, kad rožės vasarą žydėtų ne vieną kartą, kad gražiai augtų ir susiformuotų gražus vainikas, liepos viduryje ar antroje pusėje rožėms pirmą kartą nužydėjus, jas reikia nupjauti.

Ar esate saugus savo lovoje? (2)

Raudoni niežintys, nestipriai deginantys 1 cm gumbeliai – tokius ant vaikų rankelių išvydo socialinė darbuotoja, atvykusi į socialiai remtinos šeimos butą Kaune. Įtardama, kad tai nėra uodų įkandimai ar alergijos požymiai, moteris nedelsdama kreipėsi pagalbos į specialistus.

Dienos patarimas: perpjauk perpus 3 citrinas ir padėk ant staliuko prie lovos – gyvenimas pasikeis (24)

Atskleidžiame paslaptį, kur dėti užsibuvusias, pavytusias citrinas.

Dienos patarimas: jei pastebėsite kieme portulaką, neskubėkite jos rauti su šaknimis (13)

Šį augalą puikiai žino visi sodininkai – jie aršiai kovoja su portulakomis, o šios stebėtinai gajos, jei šaknys stiprios, gali išgyventi iki 25 metų.

Patarimai pradedantiems sodininkams, ką auginti saulėtose ir pavėsingose vietose (1)

Pradedantiems sodininkams dažnai iškyla klausimų kokių augimo sąlygų reikia vienam ar kitam augalui ar kokius augalus pasirinkti sodinimui saulėtoje ar pavėsingoje vietoje, sausoje ar drėgnoje dirvoje. Tad šiame straipsnelyje trumpai apžvelgiamos pagrindinės sumedėjusių augalų gentys ir jų poreikiai. Suprantama, kad kuo gausesnė rūšimis gentis, tuo įvairesni augalai ir jų poreikiai, tad žemiau pateiktos rekomendacijos gali turėti išimčių. Ypač gali skirtis įvairių tos pačios genties rūšių atsparumas žiemai Lietuvos sąlygomis, tad jis čia neaptariamas.

Kurklių naikinimo būdai (13)

Kurkliai darže, sode ir gėlyne nelaukiami svečiai, nes jie naikina daržovių, gėlių ir jaunų sodo augalų šaknis, nuo to augalai vysta bei žūsta. Kurklius išnaikinti sunku. Didžiausi natūralūs kurklių priešai – kurmiai, bet ir jie nėra pageidaujami darže, tačiau jų daroma žala žymiai mažesnė nei kurklių. Tad verta pagalvoti – ar naikinti kurmius?

Grambuolių naikinimas: sunku, bet įmanoma (28)

Nors vaikystėje karkvabaliai atrodo patys gražiausi ir įdomiausi vabalai, bet iš tikrųjų – tai sunkiai naikinami sodo, daržo ir miško augalų kenkėjai. Nors suaugę grambuoliai pridaro nemažai žalos, kur kas pavojingesnės yra jų lervos. Šių kenkėjų vystymosi ciklas trunka 3-4 metus. Esant nepalankioms aplinkos sąlygoms, lervos sugeba delsti dirvoje, tad suaugėliai kenkėjai pasirodo tik kitais metais. Kartais susidaro masiniai grambuolių antplūdžiai, kaip šiemet atsitiko pajūryje. Apie grambuolių biologiją ir jų naikinimo būdus pasakoja VDU Kauno botanikos sodo Fitopatologijos grupės mokslo darbuotoja dr. Antanina Stankevičienė.